Kada susirūpinti reprodukcine mergaičių sveikata?

Mergaitės sveikataPasak sveikatos mokslo ir praktikos specialistų, net ir nesant įgimtoms patologijoms, 15 metų amžius jau gali būti lemiamas reprodukcinei sveikatai. Kuo anksčiau atkreipiamas dėmesys ne tik į ligų diagnostiką ir gydymą, o į jų prevenciją bei jaunimo lytinį švietimą, tuo daugiau galimybių išsaugoti mergaičių reprodukcinę sveikatą. Gydytojai, neabejingi mergaičių sveikatos problemoms,  š. m. gegužės 4 d. Vilniuje  susirinko į tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Mergaičių ir paauglių sveikata“, kurios uždavinys – supažindinti su mokslo įrodymais pagrįstomis mergaičių ginekologijos profilaktikos ir gydymo schemomis. Kokiais mergaičių ir jaunų merginų lytinės sveikatos klausimais dažniausiai kreipiasi pacientai?

Konferencijos metu kalbėta apie mėnesinių ciklo sutrikimus, kurie labai paplitę tarp paauglių, todėl svarbu mokėti atskirti, kada tai yra fiziologinė būklė, nereikalaujanti jokio gydymo, o kada tai susirgimas ir reikalinga hormoninė terapija. Vis dažniau paauglėms nustatomas policistinis kiaušidžių sindromas, kurio diagnostika kiek skiriasi nuo suaugusių moterų, be to, gydymas yra ilgalaikis, reikalaujantis ir mergaitės, ir jos tėvų supratimo bei pastangų. Dažna problema paauglystėje – išnykusios mėnesinės numetus svorį, pradėjus intensyviai sportuoti ar užsitęsus stresinei būklei.

Aktualus išlieka ir kontracepcijos klausimas: Lietuvoje jaunimas pradeda lytinį gyvenimą tarp 16 ir 17 metų amžiaus, tuo tarpu pirmojo nėštumo amžius artėja prie Europos vidurkio, t. y. 28-30 metų. Taigi, kalbama apie dar negimdžiusioms jaunoms moterims tinkamų kontracepcijos priemonių parinkimą daugiau nei dešimčiai metų. Informaciją apie tai, kokias apsaugos priemones pasirinkti jaunai merginai, kaip saugotis nuo lytiškai plintančių infekcijų keičiant lytinius partnerius, ir kitais rūpimais klausimais jaunimas randa internete, žurnaluose, tačiau ši informacija anaiptol ne visuomet moksliškai pagrįsta. Stokojant lytinio švietimo Lietuvoje, gydytojas tampa pagrindiniu ir vieninteliu patikimu informacijos šaltiniu. Kasmet pasaulyje atsiranda naujų duomenų, tyrimų, preparatų – visas naujoves gydytojai stengiasi sužinoti skaitydami mokslinę literatūrą bei dalyvaudami konferencijose.

Kitas labai aktualus klausimas, kuris dar išlieka tabu mūsų visuomenėje – mergaičių lytinė prievarta. Tai rimta problema, kurios mastą sunku įsivaizduoti, nes nėra tikslių statistinių ar epidemiologinių duomenų. Užsienio autorių duomenimis, nuo 10% iki 25% vaikų iki 18 metų patiria tvirkinimą ar lytinę prievartą. Iš spaudos sklinda atgarsiai tik apie pavienius atvejus, nes dažniausiai tvirkina artimi vaikui žmonės ir net sužinoję apie prievartą tėvai nesikreipia pagalbos, tad gydytojui svarbu gebėti pažvelgti į problemą ginekologo ir psichologo akimis. Siekiant pasisemti patirties iš užsienio kolegų, konferencijos metu pristatytas pagalbos lytinę prievartą patyrusiai mergaitei organizavimas Lenkijoje, bei jų patvirtintos rekomendacijos.

Klausimas, kurį retai užduoda pacientai ir vis dažniau aptaria specialistai – ŽPV infekcijos ir vakcinacija, tendencijos povakcininėje eroje. Kodėl apie tai kalbama? Moterims ŽPV infekcijos rizika gresia visą jų lytiškai aktyvų gyvenimą. Iki šiol žinoma apytiksliai 15 virusų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį. Dėl 16 ir 18 ŽPV tipų kyla maždaug 70% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Lėtinė vėžį sukeliančių ŽPV tipų infekcija gali nulemti gimdos kaklelio ikivėžinių būklių ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymą. Europoje didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nustatytas Rumunijoje ir Lietuvoje.

Padėti apsisaugoti nuo šios klastingos ligos galima skiepijant paaugles. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad ŽPV vakcinacija būtų įtraukta į nacionalines imunizacijos programas. Deja, tokiam sprendimui Lietuvoje dar neįsigaliojus, šie skiepai yra brangūs ir nekompensuojami, o pagrindinė gydytojų misija – skleisti moksliškai pagrįstas žinias mergaičių ir moterų sveikatai tausoti.

Informacija apie organizatorius:

LAGD vaikų ir paauglių ginekologijos sekcija yra FIGIJ (Pasaulinės Vaikų ir Paauglių Ginekologijos Draugijos) narė nuo 2002 m. Lietuvos sekcija buvo Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos įsteigimo iniciatorė. EURAPAG įsteigtas 2008 m., tuomet valdybos nare buvo išrinkta dr. Ž. Bumbulienė, kuri yra valdyboje jau antrą kadenciją ir yra pagrindinė šios konferencijos organizatorė.

LAGD interneto svetainė: www.lagd.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*