Užkrečiamųjų ligų parsivežame vis daugiau

Užkrečiamos ligos kelionėjePlanuodami atostogas dažnai dairomės į tolimus kraštus, renkamės dar neaplankytas šalis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant atostogų metui primena, kad ruošiantis kelionei svarbu pasidomėti ne tik tos šalies klimatu, kultūra, bet ir joje paplitusiomis ligomis ir apsaugos priemonėmis.

Virusinis hepatitas A – populiari liga

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. kovo mėn. 11-oje Europos Sąjungos šalių buvo užregistruoti 1315 virusiniu hepatitu  A (VHA) susirgę žmonės. Anksčiau manyta, kad ligos susiję su kelionėmis į Italiją, tačiau pastaruoju metu susirgo Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Norvegijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai, kurie nesilankė Italijoje. Ištirta, kad hepatitu A buvo užterštos šaldytos braškės, įvežtos iš Afrikos, Lenkijos, Bulgarijos, Kanados ir Serbijos. Vėliau Tyrimai Airijoje, Italijoje parodė, kad užsikrėsta ne tik per  braškes, bet ir nuo termiškai neapdorotų jūros produktų.
Todėl ELPKC rekomenduoja saugantis hepatito A plauti vaisius, taip pat ir šaldytus, jūros gėrybes vartoti tik gerai termiškai apdorotas, o keliaujant į endemines šalis, skiepytis nuo hepatito A.
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, labiausiai  – Afrikoje: Egipte, Tunise, Maroke, Pietų Amerikoje, kai kuriose Azijos šalyse: Indijoje, Tailande. Taip pat šia liga gana dažnai užsikrečiama Rytų ir Pietų Europos šalyse, rečiau – Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse, Japonijoje.
Užsikrėsti Hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiu žmogumi rūkant vieną pypkę, maudantis baseinuose.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) duomenimis, 2014 m. Vilniuje užregistruoti 5 įvežtiniai virusinio hepatito A atvejai (du žmonės lankėsi Filipinuose, vienas Tailande, du Graikijoje). Nurodyta, kad pastarieji užsikrėtė vartodami maisto produktus, pirktus Graikijoje iš ūkininkų ir gatvės prekeivių. Kitais atvejais infekcijos šaltinis nenustatytas.

Kitos žarnyno infekcijos

Vilniaus mieste 2014 m. nustatyti 5 šigeliozės atvejai, iš jų 4 žmonės ligą atsivežė iš Egipto, Izraelio, Italijos.
Daugiau nei po penkerių metų pertraukos Vilniuje 2012 metais užregistruotas vidurių šiltine susirgęs 31 metų vilnietis, kuris mėnesį keliavo po Indiją. 2014 metais susirgo vienas  iš Kambodžos  sugrįžęs vilnietis (jis užsikrėtė per atvirą vandens telkinį). Užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais daugiausiai rizikuoja keliaujantieji į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis.

Tymai – opi pasaulinė problema

Pasaulyje tebesitęsia sergamumo tymais pakilimas. Vilniaus mieste 2014 metais  tymais užsikrėtė 10 gyventojų, šiemet Vilniaus apskrityje jau užregistruoti šeši sergantieji tymais,  iš jų 2 greičiausiai  ligą atsivežė iš Turkijos ir Vokietijos.

ELPKC duomenimis, septyniose Europos regiono valstybėse nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vasario mėnesio užregistruoti 22 tūkst. sergančiųjų tymais. Per šį periodą Kirgizijoje pranešta apie 7477, Bosnijoje ir Hercogovinoje – 5340, Rusijoje – 3247, Gruzijoje – 3291, Italijoje – 1674, Vokietijoje – 1091, Kazachstane – 537 užsikrėtusiuosius tymais. Vokietijoje nuo 2014 metų spalio mėnesio jau užregistruota daugiau nei 400 sergančiųjų.

Didelė tikimybė, kad tymai atkeliauja iš kraštų, kur vaikai yra neskiepijami arba paskiepijama jų mažai . Tymų protrūkiai Europos regione vis kyla dėl žmonių imlumo infekcijai, mat skiepyti nebaigiama arba tėvai atsisako skiepyti savo vaikus, taip pat dėl to, kad neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tymai – labai laki infekcija – užsikrėsti užtenka 15 min. kontakto su sergančiuoju. Todėl vykstantiems į pavojingas šalis patariama skiepytis nuo tymų.

Maliarija tyko tropiniuose kraštuose

PSO duomenimis, 2014 m. maliarija buvo paplitusi 97 šalyse. Liga galima užsikrėsti kai kuriose Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos teritorijose. Pasaulyje kasmet maliarija suserga apie 10 tūkstančių keliautojų ir apie 1 proc. užsikrėtusių tropine maliarija, miršta.
Maliarija yra gyvybei pavojinga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys. Liga pasireiškia periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais. Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai.
Anksčiau į Lietuvą maliariją įveždavo tik jūreiviai, pastaraisiais metais daugėja įvežančių šią ligą turistų, verslininkų, išvykusių dirbti žmonių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje maliarija sirgo vienas jūreivis, keturi turistai ir vienas išvykęs dirbti žmogus, iš viso šeši, iš kurių net penki, lankydamiesi rizikingose šalyse,  maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.
Vilniaus mieste 2014 m. užregistruotas vienas įvežtinis maliarijos atvejis. Lietuvoje 2015 m. jau užregistruoti keturi sergantieji maliarija, kurie užsikrėtė dirbdami Afrikos šalyse (Malavi, Pusiaujo Gvinėjoje, Gvinėjoje). Vienas jų nuo šios ligos mirė. Per dešimt metų Lietuvoje tai antras mirties nuo šios ligos atvejis.
VVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad lankantis rizikingose šalyse būtina reguliariai vartoti vaistus nuo maliarijos ir saugotis uodų. Jei pasireiškia pirmieji ligos požymiai (karščiavimas), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją  ir laiku pradėti gydytis.

Ebola karštligė Europą aplenkia

Nuo 2014 m. tarptautinį susirūpinimą tebekelia Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje. PSO duomenimis, iki šių metų sausio 21 dienos trijose Vakarų Afrikos šalyse užregistruota daugiau nei 21 700 sergančiųjų Ebola karštlige (Gvinėjoje – 2871, Liberijoje – 8478 ir Siera Leonėje – 10340), iš jų daugiau nei 8600 mirė.
Kiekvienoje šalyje, kurioje Ebola virusas  tebeplinta, pakanka pajėgumų pacientams izoliuoti ir gydyti. Nepaisant to, miršta 57-59 % ligoninėje gydomų žmonių ir šis rodiklis nesumažėjo.
Nuo epidemijos pradžios Ebola karštlige susirgo 828 sveikatos priežiūros darbuotojai, iš kurių daugiau kaip pusė (499) mirė. PSO 2015-01-21 duomenimis, medikų užsikrečia mažiau.

Pagrindinės profilaktikos priemonės – darbo su ligoniais, krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninės apsaugos priemonės), susirgusių žmonių izoliacija, kontaktavusių su ligoniais kontrolė, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusiųjų laidojimas ir kt.).

Skiepai gelbsti gyvybes

VVSC specialistai primena, kad keliaujant į tolimas šalis, būtina pasidomėti, nuo kokių ligų jiems reikėtų pasiskiepyti.
Sveikatos specialistai rekomenduoja skiepytis nuo hepatito A  ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt. Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis privalu pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją) privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.

PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2-3 milijonus gyvybių. Jeigu grįžus iš kelionės, jaučiami užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, geltos požymiai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu nežinote, ar esate paskiepyti, niekada to nedarėte arba pasiskiepijote tik viena kombinuotos tymų-raudonukės-epideminio parotito (MMR) vakcinos doze, būtinai pasiskiepykite. Jei keliaujate su vaikais, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 – 16 mėn. ir 6 – 7 m. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas tymų vakciną būtina paskiepyti du kartus. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis.

Apsisaugoti padeda tinkama higiena

VVSC specialistai planuojant kelionę į tolimą šalį pataria pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl rizikos sveikatai ir apsisaugojimo priemonių.
Kelionėse po svečias šalis apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ar aplinką, padeda ir higiena bei kitos atsargumo priemonės. Patariama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu; gerti fasuotą geriamąjį vandenį; nepirkti maisto iš gatvės prekeivių; valgyti tik gerai termiškai paruoštą maistą; žalius vaisius ir daržoves kruopščiai nuplauti ir nulupti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*