Įgimto imuniteto sutrikimas

Imuniteto sutrikimasPirmą kartą pasaulinės visuomenės dėmesys atkreipiamas į ligą, kuri lemia įgimtus žmogaus imuniteto sutrikimus, t.y. kai kurių žmonių organizmas turi mažiau gynybinių funkcijų arba neturi jų visai. Šią savaitę (balandžio 22-29 d.) visame pasaulyje medikai ir pacientai paskelbė Pirminio imunodeficito savaite.

Pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas. Žmonės, turintys pirminį imunodeficitą, jau gimsta turėdami silpnesnes organizmo gynybines funkcijas. Vienas svarbiausių pirminio imunodeficito ženklų – polinkis dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, t.y. įvairių vidaus organų uždegimais (sinusitas, plaučių uždegimas ir kt.), kraujo užkrėtimais, šiems žmonėms susidaro sunkai gyjančių pūlinių, infekcijos sunkiai pasiduoda antibakteriniam gydymui, jos būna užsitęsusios, pasikartojančios, linkusios tapti lėtinėmis. Ligoniai su pirminiu imunodeficitu dažniau linkę sirgti onkologinėmis ir autoimuninėmis ligomis.

Įgimto imuniteto sutrikimasMedicinos ekspertų teigimu, nuo 70 iki 90 proc. pirminio inumodeficito atvejų lieka nenustatyti, tad šiuo metu jis galėtų būti diagnozuotas vienam iš 250-500 Europos Sąjungos piliečių. Pasaulyje nuo pirminio imunodeficito kenčia apie 10 mln. žmonių, o Europoje šis genetiškai nulemtas imuniteto sutrikimas diagnozuojamas vienam iš 8-10 tūkst. gyventojų.

Siekiant atkreipti dėmesį į turinčiuosius pirminio imunodeficito sutrikimą, pasaulio medikai skatina daugiau kalbėti ir šviesti visuomenę apie pirminį imunodeficitą, pagreitinti šio imuninės sitemos defekto diagnozavimą ir pasirūpinti, kad kiekvienam jį turinčiam laiku būtų užtikrinta kokybiška sveikatos priežiūra.

Minint pasaulinę pirminio imunodeficito savaitę, medikų bendruomenė siekia priminti, kad beveik 95 proc. pacientų įtarti šį defektą padėjo nesudėtingas ir nebrangus pilno kraujo vaizdo tyrimas.

Deja, gydytojai, net ir fiksuodami dažnus infekcinius susirgimus, gana retai nukreipia ar paskatina pacientus atlikti tyrimus, leidžiančius nustatyti pirminį imunodeficito sutrikimą. Dažniausiai tokie pacientai ilgai ir nesėkmingai gydomi antibiotikais. Pirminiai imunodeficitai sunkiai ir retai diagnozuojami, nes šios ligos dažnai pasireiškia kaip įprastos ausų, plaučių infekcijos arba pasikartojančios virškinamojo trakto infekcijos, uždegiminės sąnarių ligos.

Šiandien suskaičiuojama iki 200 skirtingų pirminio imunodeficito formų. Per paskutinį dešimtmetį moksliniais tyrimais nustatyta daugiau nei 140 genetinių mutacijų, dėl kurių išsivysto skirtingi pirminiai imunodeficitai.

Europos imunodeficito organizacijos (ESID) duomenimis, didžiąją dalį (55,42 proc.) žinomų pirminių imunodeficitų sudaro antikūnų nepakankamumas, t.y. žmogaus organizmas nepagamina reikiamo antikūnų kiekio, padedančio organizmui pasipriešinti infekcijoms.

Įtarus imuninės sistemos sutrikimą reikėtų kreiptis į specializuotą centrą konsultacijos. Lietuvos universitetiniuose centruose atliekami imunologiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti vis daugiau imuninės sistemos pažeidimų. Dėl kai kurių atskirų imunologinių, genetinių tyrimų sudėtingumo, esant reikalui, jie atliekami kitų šalių specializuotose laboratorijose.

Laiku nustatyta diagnozė, tinkamas gydymas ir priežiūra gali pagerinti sutrikusį imunitetą. Didžioji dalis žmonių, gaunančių tinkamą gydymą, gali gyventi įprastą gyvenimą: dirbti, mokytis, norimu būdu leisti laisvalaikį.

One thought on “Įgimto imuniteto sutrikimas

  • gegužės 27, 2012 at 12:35 pm
    Permalink

    Kuriose Lietuvos klinikose galima butu išsitirti,nes gydytojai,bent jau mano vaiko gydytoja nežino. Mielai siuntimą išrašytų. Parašykite išsamesnę informaciją, norėčiau ištirti savo vaiko imunitetą, o tai niekaip iš ligų neišlipam. Savaitę sveiki, 2 savaites sergam, neįmanoma, ir taip jau pusę metų, o dar tokie maži esam -tik 1,5m.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *