Išsėtinės sklerozės simptomai ar nuovargis?
Išsėtinė sklerozė – dažnai pasitaikantis susirgimas, bet apie šią sunkią neurologinę ligą žmonės žino dar labai nedaug, sako gydytojai ir vaistininkai. Mat paprastai šią ligą žmonės painioja su psichikos sutrikimais, nuotaikų kaita arba paprasčiausiu nuovargiu. Specialistai įspėja, kad net iš pirmo žvilgsnio „įprasti“ negalavimai gali būti rimtas ženklas pasitikrinti sveikatą.
Anot „Camelia“ vaistininkės Gintarė Krikščiūnienės, išsėtinė sklerozė sunki ir klastinga liga, kuri gali užpulti jaunus 20-40 metų žmones. „Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 4 tūkstančiai sergančiųjų, bet specialistų nuomone jų daugiau. Dažnai tenka konsultuoti sergančiuosius šia liga, o dar dažniau – jų artimuosius. Pastarieji stokoja ir žinių, ir pasitikėjimo savimi“, – teigė ji.
„MediCA klinikos“ gydytoja Lina Bieliauskienė sako, kad vienas iš išsėtinės sklerozės simptomų yra vadinamasis emocinis labilumas, kai staiga pakinta žmogaus nuotaika: jis staiga pradeda verkti be priežasties arba atvirkščiai – puola į euforiją. „Tai dažnai trikdo nepažįstamus žmones, pasimeta ir artimieji. Verta žinoti, kad sergančiajam išsėtine skleroze reikia kuo saugesnės ir ramesnės aplinkos, kurioje jis nepatirtų streso“, – sakė gydytoja.
Specialistų nuomone, kaip ir sergant daugeliu kitų ligų, anksti diagnozavus išsėtinę sklerozę gydymas gerokai lengvesnis, taip pat galima išgelbėti žmogų nuo ankstyvos mirties. „Ligos užklupti darbingo amžiaus žmonės paprastai neatkreipia dėmesio į tam tikrus šios ligos simptomus. Pagrindiniai jų – nestiprus galūnių ar kitos kūno dalies tirpimas ir dilgčiojimas, regos sutrikimas, galvos svaigimas, emocinis nestabilumas. Jei panašūs simptomai užsitęsia, nevertėtų jų „nurašyti“ stresui, įtemptam gyvenimo būdui ar pervargimui, o derėtų kreiptis į gydytoją“, – teigė L. Bieliauskienė.
Nors išsėtinė sklerozė laikoma neišgydoma liga, šiuolaikiniai aktyvūs preparatai gali padėti pristabdyti net agresyviausių ligos formų progresavimą, sulėtinti smegenų nykimą ir atrofiją. „Apie pradinius išsėtinės sklerozės simptomus būtina žinoti ne tik specialistui, bet ir kiekvienam žmogui. Tai padėtų greičiau ir efektyviau atpažinti ar bent įtarti šią lėtinę ligą“, – sakė vaistininkė G. Krikščiūnienė.
Statistikos duomenimis, 2,5 mln. žmonių pasaulyje serga išsėtine skleroze.
Apie išsėtinę sklerozę
Išsėtinė sklerozė užpuola tuomet, kai imuninė sistema pažeidžia nervus dengiantį apsauginį apvalkalą (mielino apvalkalą). Tai sutrikdo smegenų ir kitų kūno dalių ryšį. Po to negrįžtamai pažeidžiami patys nervai. Išsėtinės sklerozės simptomai priklauso nuo pažeidimo vietos bei stiprumo. Sunkiais atvejais sergantieji šia liga gali prarasti gebėjimą vaikščioti ir kalbėti. Nustatyti šią ligą nelengva, o simptomai gali išnykti net mėnesiams ir vėliau vėl atsirasti.
Liga neišgydoma, bet galima išvengti paūmėjimo ir palengvinti simptomus.
Išsėtinės sklerozės simptomai:
– Sustingsta viena ar abejos galūnės, dažniausiai- vienos pusės arba visa apatinė kūno dalis.
– Visiškai arba iš dalies netenkama regėjimo paprastai viena akimi. Dažniausiai skauda judant akies obuoliui. Dvejinasi akyse arba matomi neryškūs kontūrai.
– Įvairių kūno dalių dilgčiojimas arba skausmas.
– Elektros impulsų pojūtis tam tikrais judesiais kraipant galvą.
– Nervinis drebulys, sunku koordinuoti judesius arba nestabili eisena.
– Greitas nuovargis.
– Galvos svaigimas.
Priežastys
Tikslios ligos išsivystymo priežastys nežinomos. Manoma, kad tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema naikina savo audinius. Todėl suardomas mielino sluoksnis, kuris dengia ir saugo galvos ir stuburo smegenų nervines skaidulas.
Mieliną galima palyginti su elektros kabelių izoliacija. Pažeidus mielino sluoksnį per tą nervą einančių impulsų perdavimas gali sulėtėti arba visiškai užsiblokuoti.
Manoma, kad ligai įtakos gali turėti įvairių faktorių derinys, pavyzdžiui, genetinis polinkis, vaikiškos infekcijos.
Rizikos faktoriai
Amžius. Liga gali užklupti bet kurio amžiaus žmogų, bet dažniausiai ja susergama 20-40 metų.
Lytis. Dvigubai daugiau šia liga serga moterų.
Šia liga sirgę artimi giminaičiai. Tikimybė susirgti didesnė, jeigu išsėtine skleroze serga vienas iš tėvų arba brolis ar sesuo.
Infekcijos. Įtariama, kad šią ligą gali paskatinti kai kurie virusai.
Rasė. Didesnį polinkį sirgti išsėtine skleroze turi baltaodžiai.
Įvairios autoimuninės ligos. Didesnė šios ligos rizika sergantiesiems skydliaukės ligomis, pirmojo tipo diabetu ir žarnyno uždegimu.
Išsėtinės sklerozės komplikacijos
Kai kuriems išsėtine skleroze sergantiems žmonėms gali prisidėti :
– raumenų silpnumas ir traukuliai,
– paralyžius (dažniausiai kojų),
– šlapimo pūslės, žarnyno arba seksualinės problemos,
– protinės veiklos sutrikimai, žmogui sunku susikaupti, sutrinka atmintis,
– depresija,
– epilepsija.
Gyvenimo būdas sergant išsėtine skleroze
Reguliarus poilsis. Nuovargis- būdingas išsėtinės sklerozės požymis, taigi geriau jaustis padės pakankamas poilsis.
Fizinis aktyvumas. Sergančiajam silpna arba vidutinio sunkumo liga tinka aerobiniai pratimai, kurie padidins jėgą bei raumenų tonusą, pagerins pusiausvyrą bei koordinaciją, taip pat- nuslopins depresiją.
Šaltis. Išsėtinės sklerozės simptomai sustiprėja padidėjus kūno temperatūrai. Todėl ligoniui padės vėsaus vandens vonios.
Subalansuota mityba ir sveikas maistas sustiprins imuninę sistemą.
Kuo mažiau stresų. Stresas gali sukelti arba sustiprinti ligos simptomus, todėl reikėtų mokėti atsipalaiduoti. Padės joga, masažas, meditacija, kvėpavimo pratimai ar paprasčiausiai- muzika.
