Širdies nepakankamumas: kodėl širdis pavargsta?
Sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja ir ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirusiųjų Lietuvoje – mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kodėl širdis pavargsta per anksti? Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju, širdies chirurgu Aleksejumi Zorinu.
– Kodėl daug žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis?
– Kiekviena liga atsiranda dėl dviejų dalykų – genetikos, kurią atsinešame gimdami, ir įgytų veiksnių, atsiradusių dėl poreikių tenkinimo, taip pat – žalingų įpročių. Genetikos pakeisti negalime, bet galime valdyti įgytus rizikos veiksnius. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas ir pan. Netinkamas gyvenimo būdas alina širdį, tačiau susirūpinti dažnai priverčia tik liga. Kad sergančiųjų daugėja, rodo ir eilės prie gydytojų kardiologų durų.
– Kodėl širdis pavargsta? Ar žmogus pats gali nusistatyti širdies nepakankamumą?
– Ligos pavadinimas – širdies nepakankamumas – sako, kad širdies veikla yra susilpnėjusi, nepakankama. Liga atsiranda tada, kai širdis nebesugeba tinkamai atlikti kraujo pernešimo funkcijos, nuo kurios priklauso viso organizmo kraujotaka. Jei kraujas nepakankamai aprūpina organizmą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, gali sutrikti įvairių organų veikla. Dėl to skysčiai gali susilaikyti plaučiuose, kojose, pilve.
Širdies nepakankamumo simptomų daug. Dažniausias – žmogus dūsta net dėl menkiausio fizinio krūvio ar būdamas ramybės būsenos. Dėl skysčių susilaikymo tinsta kojos, didėja pilvo apimtis. Žmogus gali jausti širdies ritmo sutrikimus ir kt.
Taigi pajutęs minėtus simptomus žmogus būtinai turėtų kreiptis į gydytoją. Pačiam diagnozuoti ligos nevertėtų, o ir paskirti būtinus vaistus gali tik gydytojas. Liga kiekvienam vystosi skirtingai: būklė gali blogėti palaipsniui arba staiga. Tinkamas gydymas gali pagerinti ligonio būklę ir pailginti gyvenimą visais atvejais.
– Kodėl daugėja sergančiųjų širdies nepakankamumu? Kas labiausiai linkęs sirgti šia liga?
– Viena dažniausių širdies nepakankamumo priežasčių yra miokardo infarktas. Susidarė paradoksali situacija – gerėjanti miokardo infarkto diagnostika ir gydymas, o širdies nepakankamumu sergančių žmonių daugėja. Kodėl?
Miokardo infarktas pažeidžia tam tikrą širdies dalį. Patyrusio infarktą žmogaus pažeista širdies dalis surandėja ir nefunkcionuoja. Todėl mažėja širdies susitraukimo galia ir vystosi širdies nepakankamumas.
Kita priežastis – laiku neišgydytos širdies vožtuvų ligos. Širdies nepakankamumas gali vystytis dėl negydomų širdies ritmo sutrikimų, virusinių ar bakterinių miokarditų (širdies raumens uždegimas). Dalies žmonių širdies nepakankamumo priežastys gydytojams lieka neaiškios.
Daugiausia širdies nepakankamumu serga vyresni kaip 65 m. žmonės, nors šios ligos nelemia natūralus senėjimas. Vyresniems žmonėms širdies nepakankamumas dažniausiai vystosi po infarkto ar dėl vožtuvų ydų. Kodėl ši liga užklumpa jaunesnius žmones, dažnai lieka neaišku.
– Kokia šios ligos moderniausia gydymo metodika?
– Širdies nepakankamumą būtina gydyti. Iš pradžių skiriama geriamųjų vaistų. Tarp jų gali būti skysčius šalinančių preparatų, mažinančių kraujospūdį ir kt.
Jei vaistai nepadeda, gali būti rekomenduojami keli chirurginės ar intervencinės kardiologinės pagalbos būdai. Intervenciniai kardiologai (mažai invazines procedūras atliekantys kardiologai) gali įdėti elektrinį stimuliatorių, kuris skatins širdį ritmiškai tolygiai susitraukinėti, ir jos veikla pagerės. Kai ir šis gydymas nepadeda, į kovą stoja širdies chirurgai, kurie atlieka širdies transplantacijos operacijas. Širdies transplantacija laikoma auksiniu standartu gydant sunkų, smarkiai progresavusį širdies nepakankamumą.
Taigi sergančiajam sunkia širdies nepakankamumo stadija gali padėti širdies transplantacija arba dirbtinio skilvelio (kitaip – dirbtinės širdies) implantacija. Dirbtinė širdis padeda pacientui sulaukti donoro. O jeigu širdies transplantacija dėl įvairių priežasčių negalima, dirbtinė širdis tampa „likimo terapija“, t. y. ji pavaduoja pacientui širdį visą likusį gyvenimą.
– Kokiems žmonėms širdies transplantuoti negalima?
– Kiekvienas gydymo būdas parenkamas pagal tam tikrus ligos kriterijus: ligonio būklę, amžių, gretutines ligas ir pan. Širdies transplantacijos programoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio mėn., numatyta, kokias atvejais negali būti atliekama širdies transplantacija.
Taigi širdies transplantacija nebus atlikta, jeigu:
– nustatytas įgytas imunodeficito virusas;
– žmogus serga aktyvia psichikos liga;
– priklausomas nuo alkoholio, narkotikų;
– jei moteris yra nėščia;
– jei pacientas atsisako ar nesugeba tinkamai vykdyti gydytojo nurodymų (pvz., vengia vartoti vaistus, kt.).
Taip pat transplantacija nebus atliekama sergančiajam infekcinėmis ligomis, hepatitu, inkstų funkcijos nepakankamumu, vėžiu, smarkiai nutukusiam (kūno masės indeksas daugiau nei 40) žmogui.
Dažniausiai šis sudėtingas gydymo metodas taikomas tiems, kuriuos vargina tik širdies liga, o visi kiti organai sveiki arba kitų organų funkcija pablogėjo dėl kraujotakos sutrikimo ir gali atsistatyti atkūrus normalią kraujotaką.
Per metus Lietuvoje implantuojama apie 10 dirbtinių skilvelių, maždaug tiek atliekama širdies transplantacijų ir antra tiek pacientų laukia transplantacijų.
