Įveikti leukemiją padėjo eksperimentinis gydymas

Pirmuosius sunkios ir klastingos ligos – ūmios mieloleukemijos požymius Respublikinės Šiaulių ligoninės informacinių technologijų diegimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Benaitienė pajuto beveik prieš metus. Tik tuomet gydytojai neįtarė kraujo ligos. Šiandien Rasa, jau įveikusi kaulų čiulpų transplantaciją, vėl dirba ir ragina likimo draugus neprarasti optimizmo grumiantis su sunkiomis ligos gydymo pasekmėmis. Moteris apgailestauja, jog tada, kai jos gyslomis tekėjo sveikas kraujas, nepakankamai jo dovanojo sergantiesiems, kuriuos gydant donoro kraujo prireikia labai daug.

Bėgantis laikas

Kiekvienas, susirgęs tokia sunkia liga, ieško atsakymo, kodėl būtent jį užklupo vėžys? Rasos giminėje buvo sirgusiųjų vėžiu, bet ne kraujo liga. Tad ir ji šios ligos negalėjo paveldėti.

Greitai bėgančio laiko įrodymas- vaikai. Šiandien atrodo, jog visai neseniai gautas diplomas, po kurio atšoktos vestuvės. Drauge su vyru Modestu Rasa augina du sūnus. Alvydui jau septyniolika metų, Rimvydui – dvylika. Šiai vyrų trijulei teko nemažai išbandymų, kai žmoną ir mamą užklupo liga. Teko patiems ne tik indaplovę ir skalbimo mašiną išmokti įsijungti, bet ir valgį pasigaminti, namus susitvarkyti ir sužinoti, kiek nematomų darbų kasdien padaro mamos rankos.

Ligos priežastys nežinomos

Praėjusią vasarą Rasai buvo nustatytas venų uždegimas, gydėsi kraują skystinančiais vaistais. Kraujo tyrimas jau rodė uždegimą, todėl šeimos gydytojas įtarė, jog tai gali būti dėl kraują skystinančių vaistų, nes jais reguliuoti kraujo klampumo nepavykdavo.  Buvo ne tik kojų venos užsikimšę, bet ir krešulys į plaučius nuėjęs.

Neramu buvo ir dėl ant rankų riešų pasirodžiusių pūlinukų. „Tik įsidurdavau rožės spygliu ar adata – ir atsirasdavo pūlinukas“, – prisimena Rasa. Tuomet šeimos gydytojas įtarė auksinį stafilokoką. Vėliau, moteris prisiminė Vilniaus Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktoriaus, gydytojo hematologo, prof. Laimono Griškevičiaus, gydžiusio ją šiose klinikose,  žodžius, jog tie požymiai jau galėjo būti ligos pradžia.

Nebuvo nei silpna, nei bloga, jautėsi puikiai, ėjo į darbą. Sunerimti privertė lapkritį ant veido iškilę spuogeliai su pūslelėmis. Lyg būtų pūslelinė. Bėrimas išryškėjo ant rankų. Parodžiusi gydytojui, išgirdo, jog gal tai… alergija nuo vaistų. Bet dar ir ant juosmens atsirado. Tada šeimos daktaras įtarė  kraujo ligą.

Įtarimą sustiprino ir kraujo tyrimas, kuris rodė geležies trūkumą. Vargino labai gausios mėnesinės. Teko kreiptis į ginekologą, kuris diagnozavo gimdos endometriozę. Neatsistatė kraujas ir nuo skystinančių vaistų. Lapkričio mėnesį net du kartus buvo užklupusi virusinė infekcija.

Šeimos gydytojas išrašė siuntimą  hematologo konsultacijai. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja hematologė Karolina Bagavičienė skyrė kraujo tyrimus. Rezultatai nenudžiugino – buvo anemija (mažakraujystė), sumažėjęs trombocitų (ląstelių, atsakingų už kraujo krešėjimą) skaičius, padidėjęs leukocitų skaičius.  Skirtas leukogramos tyrimas, kurio metu mikroskopu įvertinamos kraujo ląstelės. Tyrimas parodė, kad kraujyje yra… blastų.  Net 24 procentus visų kraujo ląstelių sudarė piktybinės kraujo ląstelės.

„Aš tada dar neįsivaizdavau, kas tai yra blastai“, – sako Rasa, nuo tos dienos pradėjusi domėtis ne tik gydytojų pasakojimais, bet ir medicinos straipsniais apie klastingą kraujo ligą.

Diagnozė patvirtinta

Rasą nuspręsta gydytis siųsti į Vilniaus Santariškių klinikų Hematologijos centrą. Ten konstatuota skaudi realybė. Gydytojas hematologas Andrius Degulys atėjo į palatą.

„Nieko guodžiančio negalime Jums pasakyti – įtarimas pasitvirtino. Nustatyta ūmi mieloleukemija“.

Kaulų čiulpuose, pasak gydytojo, jau buvo 45 procentai blastų. Mat kuo jų daugiau, tuo žmogui blogiau – jis pradeda silpti.

„Blogai nesijaučiau net ir tada, kai buvo diagnozuota liga“, – prisimena ligos pradžią moteris. Tik rytais kiek svaigdavo galva. Maniau, gal nuo slogos, sinusito, gripo – nemažai teko sirgti. Tad jei nebūčiau ėjusi pas daktarus, – kažin kaip dabar būtų…

Patvirtinus diagnozę medikai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime ir gydytis eksperimentiniais vaistais. Išsiaiškinusi, jog bet kada galės atsisakyti eksperimentinio gydymo, Rasa sutiko.

„Esu jauna, dar vaikai neužauginti, gal eksperimentiniai vaistai suteiks daugiau galimybių pasveikti“, – prisimena svarstymus moteris. Juolab, kad ir gydytojų prognozės nenuliūdino – daugiau kaip 50 proc. susirgusiųjų ūmia mieloleukemija visiškai pasveiksta .

Alinantis gydymas

Netrukus pradėta chemoterapija. Po pirmosios procedūros pradėjo pykinti, nuslinko plaukai, Rasa neteko net 14 kilogramų. Svoris pamažu atsistatė, bet po antrosios chemoterapijos neteko 16 kilogramų.

Dietologė patarė, kaip jį susigrąžinti, ką valgyti, kad mažiau pykintų, sumažėtų viduriavimas. Moteris sužinojo, kad negali valgyti jokio žalio maisto: vaisių, šviežių sulčių, daržovių, nes tai – papildomas infekcijos šaltinis – tik termiškai apdorotą. Nesinori valgyti, bet reikia, kad organizmui užtektų jėgų kovoti su liga.

Padėjo ir psichologas. Visas personalas, pasak R. Benaitienės, labai palaikė  ir padėjo. Iškęsti  po chemoterapijos teko tikrai daug. Didžiausias siaubas – slenkantys plaukai. Ir ne tik dėl estetinio vaizdo. Mat plaukai slenka skausmingai, atrodo, lyg kas peštų. Prasidėjo ir  alerginė reakcija į chemiją, visą kūną apniko niežulys. Valgymas tapo kančia, nes visa burnos gleivinė atsisluoksniuoja, skauda. Kad chemija greičiau išsiplautų, būtina gerti daug skysčių.

Tiesa, yra priemonių, padedančių pašalinti ar sumažinti cheminių vaistų poveikį. Po pirmos chemoterapijos kentėti teko daugiau. Po antro vaistų kurso Rasa  įsigijo specialų dantų šepetuką, kremų. Daug vaikščiojo, nes kitaip atrofuojasi raumenys ir organizmas silpsta.

„Atsisėdi, pasėdi – galva nesisuka, tada galima atsistoti. Jei galva nesvaigsta – gali eiti. Jei pradeda suktis, tai toje vietoje tupiesi ar guliesi, kad nenukristum. Bet vaikščioti vis tiek reikia“, – pasakoja Rasa. Be to, būtina kruopščiai laikytis higienos, nes gali prikibti kokia infekcija ar virusas. Nepavyko išvengti gripo, tad vėl savijauta blogėjo.

Išsigelbėjimas– transplantacija

Trečioji procedūra buvo taikoma prieš atliekant kaulų čiulpų transplantaciją. Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas  patarė, kaip palengvinti savijautą po chemoterapijos.
Patarė valgyti po 3400 kilokalorijų – viską, ką atneša ligoninėje ir iš namų, ne nevalia nusilpti. Patarė vaikščioti: po ligoninę ir aplinkui. Jei negali vaikščioti, patarė sėdėti, kad tik stiprėtų raumenys.

Po antros chemijos  galima buvo grįžti namo. Septyniolika dienų galėjo pailsėti, atsigauti ir fiziškai, ir psichologiškai. „Grįžau nusiteikusi optimistiškai, nes tai jau buvo finišo tiesioji – į transplantaciją“, – prisimena Rasa.

Buvę visko, net išgąsčio, kad dantys gali išbyrėti. Padėjo ir ligoninėje duodamos priemonės. Specialiu ampulės skysčiu, praskiestu  vandeniu, skalaudavo burną. Palengvėdavo tik trumpam,  bet nors nors kąsnį galėjau nuryti.

Vargino ir gausios mėnesinės. Kad nenukraujuotų, buvo lašinamas kraujas, trombocitai. Vienam kraujo liga sergančiam ligoniui reikia labai daug donorinio kraujo. „Labai dažnai galvodavau, kodėl neduodavau kraujo, kai buvau sveika. Galėjau padėti daugeliui žmonių“, – apgailestavo moteris.

Tačiau nuotaika buvo pakili, nes žinojo, kad po trečios chemoterapijos jos laukia kaulų čiulpų transplantacija. Nors ir yra tikimybė, kad liga atsikartos, tačiau Rasa nestokojo optimizmo.

Tyrimams buvo pakviestas brolis, tačiau jis donoru transplantacijai būti negalėjo. Nuspręsta persodinti kaulų čiulpų kamienines ląsteles, surinktas iš jos pačios kraujo.

Procedūros metu  iš venos paimamas kraujas, iš jo surenkamos kamieninės ląstelės, kurios vėliau užšaldomos. Rasa išvyko namo laukti transplantacijos dienos.

Transplantacijos metu į veną sulašintos jos pačios kamieninės ląstelės. Bet tai nėra chirurginė intervencija, kaip galvojo Rasa, anksčiau niekada nesidomėjusi nei apie šią ligą, nei apie jos gydymą.

Rasa Benaitienė svarsto, jog tai likimas, atsiuntęs išbandymą liga, suteikė didžiulių išgyvenimų ir patirties naštą. Šiandien grįžusi į darbą Rasa ligos dar nepamiršta. Nuolat kviečiama į Vilnių tikrintis sveikatą. Reikia daugiau rūpintis ir savimi, tausoti jėgas, bet gali džiaugtis antrą kartą dovanotu gyvenimu.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas GRIŠKEVIČIUS:

Lietuvoje ūmine mieloleukemija suserga kiek daugiau kaip 100 žmonių per metus. Maždaug pusė jų yra jaunesni kaip 60 metų. Ligos simptomai: silpnumas, kraujavimas, dažnos infekcijos. Liga greitai progresuoja, todėl neretai dar prieš mėnesį buvę visiškai sveiki pacientai į ligoninę gali patekti labai sunkios būklės. Ūminė mieloleukemija nėra viena liga, tai – kelių dešimčių ligų grupė, kurios viena nuo kitos skiriasi genetiniais pokyčiais, turi skirtingus imunologinius žymenis, skirtingą eigą, bei gydymo rezultatai skirtingi. Santariškių klinikose kiekvienam pacientui  atliekami pažangūs genetiniai, imunologiniai ūminės leukemijos tyrimai, pagal kuriuos parenkamas individualus gydymas: chemoterapija, taikinių terapija,  kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau ne visada pavyksta ligą įveikti – ypač vyresniems. Geresniems gydymo rezultatams pasiekti siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurių metu skiriamas pažangus eksperimentinis gydymas. Pacientai dalyvauja laisva valia, o jų saugumui skiriamas ypatingas dėmesys.

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras SIMAVIČIUS:

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kraujo ligos ir diagnozuojamos, ir gydomos. Dvi ligoninėje dirbančios gydytojos hematologės D. Ramanauskienė ir K. Bagavičienė konsultuoja kiekvieną, kuriam šeimos gydytojas išrašo siuntimą hematologo konsultacijai. Taip nutiko ir ligoninės darbuotojai Rasai, kuri, kaip ir kiti pacientai, kuriems nustatoma onkologinė kraujo liga, toliau gydytis buvo nusiųsta į Vilniaus Hematologijos centrą. Ūmiai ligai gydyti taikomas modernus ir sudėtingas gydymas, kuriam reikia brangios įrangos bei aukštos kvalifikacijos specialistų. Įveikus ūmųjį ligos periodą, gydymas gali būti tęsiamas ir Šiaulių ligoninėje. Vienintelis kaulų čiulpų transplantacijos centras yra Vilniuje. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banke registruojami potencialūs kaulų čiulpų donorai, kurių pagalbos laukia ligos ištiktieji. Šiais metais užsiregistravo tik keturi potencialūs donorai, tad donorą surasti ypač sunku. Raginu jaunus žmones registruotis ir, prireikus, padėti sunkiai sergantiems. Užsiregistruoti potencialiais negiminingų kaulų čiulpų donorais galima Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banke (Respublikinė Šiaulių ligoninė, 2 korpusas, II a. (V. Kudirkos g. 99), tel. (8 41) 524 223.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytoja hematologė Karolina BAGAVIČIENĖ:

Šeimos gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą ir nustatęs trombocitų, leukocitų ar eritrocitų pokyčius, (sumažėjimą ar padidėjimą) kraujyje bei įtardamas kraujo ligą, siunčia ligonį hematologo konsultacijai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų polikliniką. Ligoniui atliekama leukograma – citomorfologinis tyrimas, kuriuo nustatomi kokybiniai ir kiekybiniai kraujo ląstelių pokyčiai.  Jei kraujyje aptinkama blastų – piktųjų  (vėžinių) kraujo ląstelių, įtariama leukemija bei atliekamas kaulų čiulpų tyrimas (kaulų čiulpų aspiracija). Ūminės leukemijos atveju blastai kaulų čiulpuose sudaro daugiau kaip 20 proc. ląstelių. Diagnozuojant ūminę leukemiją, labai svarbus tėkmės citometrijos tyrimas, kuriuo nustatoma blastų kilmė. Jei blastai yra mieloidinės kilmės – diagnozuojama ūminė mieloleukemija, jei limfoidinės – ūminė limfoleukemija.

Ūminė leukemija, kuri ir buvo įtarta ligonei, tai agresyvia ir greita piktybinė kraujo liga. Vėžinės ląstelės sutrikdo normalią kraujo gamybą, dėl ko mažėja eritrocitų, trombocitų, leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius. Todėl didėja kraujavimo rizika, vystosi anemija (mažakraujystė), didėja imlumas infekcijoms. Diagnozei patvirtinti ligoniai siunčiami į tretinio lygio kraujo ligų diagnostikos ir gydymo centrus. Šiuo atveju ligonė buvo nusiųsta į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą, kur modernia įranga atlikti papildomi tyrimai, klastingai kraujo ligai patvirtinti.

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė

Nuotaukoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius (Santariškių klinikos archyvo nuotr.)