Hepatitas – nemalonus suvenyras iš egzotiško krašto
Užsikrėsti hepatitu galima ir atostogaujant egzotiniame krašte. Statistikos duomenimis, pasaulyje maždaug vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 mln.) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų kasmet miršta 0,5 mln. žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų hepatitu Lietuvoje mažėja: per penkis šių metų mėnesius vieno ar kito tipo hepatitas buvo diagnozuotas 43 žmonėms. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 66 ligos atvejai. Tačiau specialistai perspėja, kad statistikoje atsispindintys skaičiai nebūtinai atitinka realybę. Ši klastinga liga dažnai nediagnozuojama laiku, ignoruojama, o pagal simptomus dažnai painiojama su kitomis ligomis.
Lėtinis hepatitas C ilgus metus gali ardyti žmogaus kepenis nepastebimai, be jokių akivaizdesnių simptomų. Net 80 proc. sergančiųjų šia liga apie tai nežino. Dalis ūminių hepatitų A ar B gali būti nesunkiai supainiojami su kitomis ligomis, mat pirmieji požymiai nespecifiniai.
„Kartais į vaistinę ateidavo žmonės skųsdamiesi dėl simptomų, būdingų ūminiams virusiniams susirgimams, dispepsijai, gastritui, o vėliau jiems būdavo diagnozuotas hepatitas. Ir tai nenuostabu, mat ūminis hepatitas prasideda bendru silpnumu, apetito stoka, pykinimu, karščiavimu. Kai kuriems maudžia po dešiniuoju šonkaulių lanku, skauda sąnarius,“ – ligos simptomus vardijo „Camelia“ tinko vaistininkė Justina Sargūnaitė.
Ligai nustatyti būtini kraujo tyrimai – kepenų fermentai, hepatitų žymenys, pilvo organų echoskopija. Kai išryškėja specifiniai hepatito požymiai, reiškia, kad liga padarė rimtą žalą organizmui ir smarkiai padidėja rizika susirgti lėtine hepatito forma. „Kai pradeda ryškėti gelta, atsiranda tamsus ir putotas šlapimas ar pakinta ekskrementų spalva – tai jau labai rimti signalai, kad sergama kepenis pažeidžiančia liga – hepatitu“, – sako „MediCA klinikos“ gydytoja Raimonda Lukminė.
Anot jos, žmonės paprastai būna girdėję apie hepatitą, tačiau vis dar per mažai žino apie jo rūšis, skirtumus, kai užsikrečiama, simptomus, o drauge ir profilaktiką.
„Tarkime hepatitas A būna tik ūminis ir juo dažniausiai serga vaikai. Tačiau nereikėtų apsigauti – suserga ir suaugusieji. Ši hepatito rūšis plinta per neplautas rankas bei maistą, todėl labai svarbi asmens higiena . Vasarą atostogaudami, keliaudami ar iškylaudami žmonės atsipalaiduoja ir užmiršta, kad labai svarbi maisto ir geriamojo vandens kokybė. Būtina kruopščiai plauti rankas, ypač prieš valgant ir gaminant maistą. Taip pat nereikėtų pamiršti asmens higienos pasinaudojus viešaisiais tualetais“, – patarimais dalijosi vaistininkė.
Tinkamiausia prevencijos ir profilaktikos priemonė nuo hepatito A ir B – skiepai. Pasak gydytojos R.Lukminės, „įvertinus riziką susirgti hepatitu B ir ligos pasekmes bei paplitimą, pasaulyje hepatito B vakcina buvo įtraukta į privalomųjų skiepų kalendorių ir ja skiepijami naujagimiai pirmąją gyvenimo parą. Nuo šių hepatito tipų rekomenduojama skiepytis ir žmonėms, keliaujantiems į tolimesnius egzotinius kraštus, ypač Aziją, Afriką, Pietų Ameriką“.
Deja, nuo hepatito C skiepų dar nėra. Tačiau šiai kepenų cirozę, o kartais ir kepenų vėžį sukeliančiai ligai gydyti atrasti nauji vaistai, tiesiogiai veikiantys hepatito C virusą, kurie padės pasveikti daliai anksti diagnozuotų pacientų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pastaruosius ketverius metus daugėja 41-60 metų žmonių, mirštančių nuo ūminio hepatito A ir B, kitų ūminių, lėtinių, nepatikslintų virusinių hepatitų, alkoholinės kepenų ligos. Mažėja nuo šių ligų mirštančių 20-40 metų žmonių.
Lietuvoje nuo šių ligų kasmet miršta daugiau kaip 500 žmonių. Vyrų – du kartus daugiau nei moterų. Dažniausiai tai – 41-60 metų žmonės, kurių mirtingumas net 60 procentų.
„Susirūpinimą kelia tai, jog daugiausia mirštama dėl alkoholinės kepenų ligos dar vadinamos steatoziniu hepatitu. Kasmet nuo šios ligos miršta daugiau kaip 400 žmonių. Vyrų miršta beveik tris kartus daugiau nei moterų. „, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus specialistė Indrė Židonienė.
Hepatitas yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje. Pasaulinio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis planetoje yra 240 mln. virusiniu hepatitu B užsikrėtusių žmonių, o hepatitas E net 20 proc. nėščiųjų trečiąjį nėštumo trimestrą gali lemti mirtį. Kasmet apie 600 tūkst. žmonių miršta nuo virusinio hepatito B sukeltų komplikacijų, o 350 tūkst. – nuo kepenų pažeidimų. PSO duomenimis kasmet pasaulyje apie 1 mln. mirčių priskiriama hepatito infekcijoms. Hepatitas B ir C yra lemia78 proc. visų kepenų vėžio susirgimų pasaulyje. Nuo hepatitų pasaulyje kasmet miršta apie 1 mln. žmonių. Dėl ūmaus hepatito B ir C, vėžio, kepenų cirozės mirtingumas siekia beveik 3 proc. visų mirčių pasaulyje. Europoje dėl hepatito B ir C per metus miršta apie 120 000 žmonių.
