MitybaVasara

Net ir nedidelis troškulys gali būti pavojingas

Vandens stoka ir dehidratacijaVanduo labai svarbus organizmui. Net ir nedidelis troškulys įspėja, nes vandens trūkumas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Bernotaitės, vasaros karščiai gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir sukelti grėsmę gyvybei, taip pat svarbu gerti pakankamai vandens.

Prarasti skysčius kur kas pavojingiau nei stokoti maisto. Nuo skysčių kiekio priklauso kūno šilumos balansas, darbingumas, aktyvumas, virškinimo, šalinimo procesai, odos, plaukų būklė ir kt. Kai organizmui ima trūkti skysčių, gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, sutrikti virškinimas. Skysčių stoka gali paskatinti dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastrito, rėmens, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimus. Dėl dehidratacijos tirštėja kraujas, todėl gali susidaryti krešuliai. Žmogaus kūnas vandens poreikius išreiškia įvairiais negalavimais: astma, alergija, rėmeniu, dispepsija, sąnarių ar nugaros skausmu, migreniniais skausmais, kolito, stenokardijos skausmais.

Vanduo reguliuoja visas organizmo funkcijas. Vykstant medžiagų apykaitai, tekantis per ląstelių membranas vanduo sukuria gyvybinei veiklai būtiną energiją. Į vandens stoką labai jautriai reaguoja smegenys, kurių sudėtyje yra 85 proc. vandens. Smegenys sudaro tik 2 proc. žmogaus kūno masės, o vandens ir deguonies sunaudoja iki 20 proc. Jei trūksta vandens, labai suaktyvėja smegenų veikla ir išskiriamas histamino hormonas, kuris reguliuoja vandens pasiskirstymą organizme ir jame ištirpusių medžiagų funkcijas. Troškulio jausmas – tai histamino suaktyvėjimas, kuris gali sukelti skrandžio, žarnyno, gerklės ir kt. skausmus.

Net ir nedidelis troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens, gali grėsti dehidratacija. Paprastai dehidratacija vadinamas toks vandens praradimas, kai sutrinka normali fiziologinė veikla.

Dehidratacijos lygiai:

  • lengva dehidratacija – prarasta 5-6 % vandens,
  • vidutinė – prarasta 5-10 % vandens,
  • sunki – prarasta daugiau kaip 10 % vandens.

Daugiau kaip 20 % vandens praradimas – mirtinas. Dehidratacija itin pavojinga kūdikiams, nes jie dėl mažos kūno masės gali labai greitai prarasti daug vandens. Dėl dehidratacijos kūdikiams pavojinga rotavirusinė infekcija, kuria sergantis vaikas viduriuoja ir vemia.

Dehidratacijos požymiai: galvos skausmas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas, mažas šlapimo kiekis, įdubusios akys, sausa burnos ir nosies gleivinė, kraujospūdžio pokyčiai, mėšlungis, sutirštėjęs kraujas, sumažėjęs darbingumas ir gebėjimas susikaupti. Vandens stokos simptomai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Prarastą vandenį reikia nedelsiant sugrąžinti.
Geriausiai troškulį numalšina – paprastas ar negazuotas silpnos mineralizacijos mineralinis vanduo, kokybiškas vandentiekio vanduo. Žmogui su normaliai funkcionuojančia širdimi ir inkstais pakanka 35 ml skysčio vienam kūno svorio kilogramui. Jei sutrikusi širdis ar inkstai, dėl vandens kiekio derėtų pasitarti su gydytoju.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pristato trumpą filmuką, kuriuo primena visuomenei, kaip svarbu gerti pakankamai vandens. Filmuką galima rasti: https://www.youtube.com/watch?v=SR32FWtJ160&feature=youtu.be.

Kauno visuomenės sveikatos biuro informacija