Kaip apsisaugoti nuo sveikatą žalojančio karščio

Karštis ir saulė žalingi sveikataiKai alina 30-35 laipsnių karštis, pavojai tyko ir lauke, ir patalpose. Karštyje ir saulėje greitai galima nusideginti, perkaisti, gali atsirasti mėšlungis ar ištikti šilumos  arba saulės smūgis.

Žinome, kad didelis karštis kenkia sveikatai, tačiau upių ir ežerų pakrantėse, jūros paplūdimiuose nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro pilna poilsiautojų. Deja, žalingas karščio poveikis gali išryškėti, kai padėti per vėlu – labai aukšta temperatūra gali pažeisti smegenis ir kitus organus. Perkaisti ir susirgti galime ilgai būdami saulėje, taip pat – karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.), sunkiai dirbdami ar sportuodami karštą dieną. Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė perspėja, kad net ir trumpalaikis karštis gali sužaloti sveikatą.

Nesaikingos saulės vonios gali sukelti odos ligas. Greičiausiai nuo karščio suserga kūdikiai ir vaikai iki keturių metų, senyvo amžiaus žmonės, ypač turėtų saugotis sergantieji širdies ir kraujotakos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Sunku per karščius stambesniems, aktyviai sportuojantiems, sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms, gali nukentėti mažai skysčių vartojantys žmonės.

Kaip apsisaugoti nuo šilumos ir saulės?

„Kepuraitė, kremas nuo saulės, buteliukas vandens ir saiko jausmas – būtini šiomis dienomis. Įvertinkite grėsmes ir neužsibūkite saulėkaitoje”, – pataria Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Dainora Bielskytė. 

Apranga. Vilkėkite lengvus, laisvus, šviesius natūralių audinių rūbus, gerai atspindinčius saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbantis ar aktyviai sportuojantis žmogus karštą dieną turėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą.

Vandenį gurkšnokite po truputį, nors ir nejaučiate troškulio. Nepiktnaudžiaukite kava, nes ji šalina skysčius. Prie kavos, būtinai išgerkite ir stiklinę vandens. Negerkite labai šaltų gėrimų, nes gali atsirasti pilvo spazmai, dar daugiau neteksite skysčių gerdami alkoholį ir gėrimus su saldikliais.

Jei vartojate gydytojo paskirtus diueretikus (skystį varančius medikamentus) ar laikotės skysčius ribojančios dietos, pasitarkite su gydytoju.

Papildykite druskų ir mineralų atsargas, kurių netenkate gausiai prakaituodami. Padės specialios dietos bei sultys ir mineralinis vanduo.

Valgykite daugiau vaisių ir žalių daržovių. Mėsa turi daug baltymų, kurie didina metabolinės šilumos gamybą, todėl netenkama vandens. Todėl per karščius valgykite kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų.

Saugokite odą nuo saulės spindulių. Tepkitės apsauginiu kremu – 30 min. prieš išeidami į lauką.

Apsauginius kremus rinkitės pagal odos tipą.  Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) skaičius rodo, kiek kartų kremas pailgina saugų laiką saulėje. Mūsų klimato sąlygomis rekomenduojami 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrai.

Intensyviausi saulės spinduliai nuo 11 iki 16 val., todėl šiuo metu geriau nebūkite saulėje. Stenkitės ilsėtis pavėsyje, venkite sunkių fizinių darbų bei intensyvaus sporto.

Automobilyje nepalikite net trumpam vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Tvankiame automobilyje greitai gali ištikti šilumos smūgis.

Įkaitę išsimaudykite po vėsiu dušu arba apsitrinkite drėgna kempine.

Karštą dieną galite atsivėsinti kondicionuojamo oro patalpose, pavyzdžiui, prekybos centre. Bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, mažesnė tikimybė perkaisti.

Keičiantis orams, gali svyruoti kraujospūdis. Jei sergate arterine hipertenzija, karštą dieną ilgai nedirbkite pasilenkę, kad išvengtumėte insulto pavojaus. Vartokite kuo mažiau druskos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *