Vasara

Vasaros pavojai: žaibai, karštis, saulė ir vanduo

Ką daryti, kai griaudžia ir žaibuojaŽaibas gali atnešti daug nelaimių ir nuostolių, nuniokoti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą. Gaisras kyla dėl žaibo iškrovos. Pavyzdžiui, užsidegus namui Joniškio rajone, nudegė dalis stogo, apdegė medinės jo konstrukcijos,  namų apyvokos daiktai palėpėje, o gesinant ugnį sulietos namo sienos.

Šilalės rajone žaibas trenkė į palydovinę anteną. Išsilydė kabelis, išdegė perdengimo apšiltinimo medžiaga, sugedo televizorius ir kompiuteris. Alytaus rajone žaibui trenkus į televizijos anteną ant gyvenamojo namo, jo viduje užsiliepsnojo užuolaida. Nuostolis – ne tik sudegusi užuolaida: išsilydė televizijos kabelis, elektros instaliacijos laidai, aprūko kambario siena. Lazdijų rajone žaibo iškrova uždegė garažą. Ugnis supleškino garažą, daiktus jame ir šalia buvusią malkinę.

Žaibai dažniausiai trenkia į aukštoje vietoje pastatytus namus, ant stogo išsikišusius daiktus (antenas, dūmtraukius, vėjarodžius) arba šalia augančius didelius medžius. Miestuose ir gyvenvietėse pastatai yra gerai įžeminti, todėl gaisrai dėl žaibo daug retesni. Kitose vietovėse, kol neįvyko nelaimė, ant pastatų reikia įsirengti žaibolaidžius, taip pat derėtų patikrinti, ar gerai įžeminti ir tvarkingi esantys žaibolaidžiai.

Kaip elgtis žaibuojant?

Kai žaibuoja ir griaudžia, geriau likite namuose. Kamuolinį žaibą gali pritraukti skersvėjai, todėl uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas. Būtinai išjunkite visus elektros prietaisus, antenas. Griaudžiant perkūnijai nelieskite metalinių pastato konstrukcijų, vamzdynų, nebūkite arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, nebūkite aukštesnėse atvirose vietose. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad žaibuojant ypač pavojinga šalia vandens telkinių. Jei perkūnija užklupo maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.

Vasaros pavojai prie vandens

Daug pavojų tyko ir prie vandens telkinių, taigi mėgaudamiesi vasaros malonumais nepamirškite saugaus elgesio taisyklių.

Neplaukite už plūdurų, nors ir gerai mokate plaukti. Vasaros pramogoms nesirinkite vietų, kuriose galite netikėtai įkristi į vandenį: nebūkite ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto. Stenkitės maudytis ne vienas, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Nepalikite vaikų be priežiūros net ir nedideliuose baseinėliuose.  Besimokantiems plaukti verta turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines priemones.

Saugus elgesys saulėje

Perkaitę saulėje, staiga nešokite į vandenį: iš pradžių juo apsišlakstykite.

Saulė greitai gali nudeginti, todėl paplūdimyje ilgai nesideginkite , pasirinkite tinkamus drabužius, venkite viešojo transporto, gerkite daug vandens.

Atsiminkite, kad alkoholis skatina šilumos išsiskyrimą organizme, todėl galite perkaisti. Nevartokite šildomųjų savybių turinčių maisto produktų (medaus, lašinių, riebios mėsos), karštą dieną nesportuokite lauke vidurdienį.

Karštyje pavojinga ilgai būti saulėje. Vaikai, nėščios moterys ir neblaivūs žmonės greičiausiai patiria saulės smūgį. Saugokite save ir kitus!