Kas išgelbės kiaušidžių vėžiu susirgusią moterį?

moterų. Pagal dažnumą – tai ketvirtas moterų vėžys, deja, keturioms iš penkių liga nustatoma vėlyvųjų – trečios arba ketvirtos – stadijų.

Vilniaus universiteto  Onkologijos instituto gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas sako, kad įvairių moteriškų organų vėžys pasaulyje sėkmingai gydomas, tačiau kiaušidžių vėžys – didžiulė problema visur. “Lietuvoje vėlyvosios stadijos kiaušidžių vėžys nustatomas  58 proc. pacienčių, – sako dr. K. Žilinskas. – Ši liga antra onkologinėmis ligomis sergančių moterų mirties priežastis. Ja dažnai suserga jaunos, darbingos moterys”.

Klastingas ir sunkiai aptinkamas

Kiaušidžių vėžio simptomai – nespecifiniai: bendras silpnumas, bloga savijauta, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas. Moteris paprastai kreipiasi į šeimos gydytoją, gastroenterologą, tačiau liga nenustatoma  tol, kol pilve nepradeda kauptis skysčiai ar apčiuopiami navikai. „Tik tada kiaušidžių vėžiu sergančios moterys patenka pas onkologą, ir taip yra visame pasaulyje. Deja, kol kas nesukurtos efektyvios ir finansiškai pagrįstos profilaktinės patikros programos,“ – sako ginekologas-onkologas dr. K. Žilinskas.

Ne veltui šis vėžys vadinamas tyliuoju moterų žudiku. “Šios ligos priežastys neaiškios, daugeliui moterų, ypač jaunų, kiaušidžių vėžį lemia  genetika“, – teigia dr. K. Žilinskas.

Paveldimą krūties vėžį sukeliantis genas BRCA1 labai dažnai sukelia ir kiaušidžių vėžį. Nustatyti ir kiti genų pokyčių sindromai,  galintys sukelti kiaušidžių vėžį. Todėl moteris, kurios šeimoje artimos giminaitės sirgo krūties ar/ir kiaušidžių vėžiu, turėtų apsilankyti pas gydytoją genetiką ir atlikti tyrimus.

“Nors  kiaušidžių vėžį aptikti sunku, reguliarus lankymasis pas ginekologą išlieka pagrindinė prevencijos priemonė, – sako dr. K. Žilinskas. –  Ginekologinės apžiūros metu aptinkami dariniai dubenyje, kurių moteris net nejaučia, tuomet ginekologas siunčia pacientę tirtis papildomai.”

„Kiaušidžių vėžys – viena klastingiausių vėžio formų, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė. – Deja, visame pasaulyje nėra efektyvios kiaušidžių vėžio atrankinės patikros programos, kuri padėtų anksti diagnozuoti ligą.“

Gydytoja onkologė atkreipia dėmesį, kad liga neturi specifinių požymių. Vis dėlto pajutus nespecifinius, simptomus: pilvo apimties padidėjimą, skausmą pilvo srityje, sutrikus virškinimui ir sumažėjimus apetitui, jei kamuoja nuovargis, mėnesinių ciklo sutrikimai –  moteris turėtų pasitarti su gydytoju.

Kiaušidžių vėžiu sergančių moterų gyvybė priklauso nuo politikų

“Kad ir kaip sunku, susirgus onkologine liga svarbiausia – nepalūžti, pasitikėti medikais ir žinoti, kad mus gydo šiuolaikiškai, moderniais vaistais kaip kitose Europos šalyse, – visų moterų vardu kalbėjo VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriuje besigydanti p. Vilma. – Nelengvas šios ligos gydymas, tačiau viską galima iškęsti, ypač čia, Onkologijos institute, į kurį sugrįžtame kaip į savus namus tęsti gydymo.”

Moterys džiaugėsi, jog jas palaiko šeimos ir artimieji. “Ne paslaptis, jog susirgusias moteris dažnai palieka vyrai, – sakė p. Vilma. – Pasisekė, kad mūsų artimiausi žmonės puikiai supranta ir palaiko mus. Labai norėtųsi, kad ir mūsų valstybė labiau pasirūpintų kiaušidžių vėžiu susirgusiomis moterimis, kurioms reikalingi biologiniai vaistai. Mes šiais vaistais labai tikime.”

Kol nėra modernios terapijos kompensavimo tvarkos, sergančioms išplitusiu kiaušidžių vėžiu moterims tenka laukti tikėtis sveikatos politikų sprendimų.

Lietuvoje kiaušidžių vėžys gydomas chirurginio metodo ir chemoterapijos deriniu. Atskirais atvejais gali būti skiriamas tik chirurginis arba tik chemoterapinis gydymas.

Perspektyvus naujausias gydymo būdas – taikinių terapija, naudojama kartu su standartine chemoterapija. Taikinių terapija  veikia tik vėžines ląsteles, todėl nepažeidžiamos sveikosios. Klinikiniai tyrimai parodė, kad taikinių terapija stiprina chemoterapijos poveikį.

„Kai kiaušidžių vėžys išplitęs, operacija neįmanoma pašalinti visų piktybinių židinių, o taikinių terapija teikia naujų vilčių – gerėja gydymo rezultatai, ilgėja periodas iki ligos atkryčio, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė L. Daukantienė. – Didelė tikimybė, kad pailgės išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergančių moterų gyvenimo trukmė“.

Tačiau taikinių terapija prieinama ne visoms. Kol Valstybinė ligonių kasa nepriėmė sprendimo centralizuotai pirkti naujus vaistus arba įtraukti juos į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tik nedaug moterų gali jų nusipirkti pačios.  Tačiau tikimasi, kad greitai naujausių gydymo metodai bus prieinami visoms.

Gydytojų mintys Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės inicijuotoje konferencijoje „Kiaušidžių vėžys – klastinga liga. Ar ją nugalėsim?“

„Tik apie 20 proc. kiaušidžių vėžiu sergančių moterų, kurioms liga nustatoma ankstyvosiomis stadijomis, pakanka vien operacijos. Kitais atvejais neapsieinama be medikamentinės terapijos. Ši liga jautri chemoterapijai. Taip pat įrodyta, kad gydymą papildžius biologine taikinių terapija, liga rečiau atsinaujina, nes taikinių terapija stabdo metastazių atsiradimą. Deja, Lietuvoje ši terapija praktiškai nepasiekiama, nes ji nekompensuojama. Jos negalima apmokėti iš retų ligų fondo, nes kiaušidžių vėžys nėra reta liga“, – teigia Seimo narė V. M. Čigriejienė.

Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus pateiktais duomenimis, kiaušidžių vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų ir apie 300 miršta. Akivaizdu, kad ši liga kelia didelį pavojų.

„Svarbu pradėti tinkamą šia liga sergančių moterų gydymą, antraip medikai gali pralaimėti“, – kalbėjo prof. habil. dr. N. E. Samalavičius. Jis pabrėžė, kad viena didelio mirtingumo nuo kiaušidžių vėžio Lietuvoje priežasčių – neprieinama biologinė terapija.

VU Onkoginekologijos poskyrio gyd. dr. Kastytis Žilinskas pažymėjo, kad svarbu, jog mūsų moterims būtų prieinami visi įmanomi gydymo būdai, kaip išsivysčiusiose pasaulio valstybėse.

Baziniam chemoterapiniam gydymui jautrioms pacientėms egzistuoja alternatyvos. Tačiau ir šie vaistai kompensuojami ne visi, nors jie nei brangūs, nei išskirtiniai – tiesiog neįtraukti į kompensuojamųjų ar centralizuotai perkamų vaistų sąrašą.