Sveika gyvensena

Koks maistas netinka šunims ir katėms?

Kuo maitinti katę ar šunįKartu su mumis gyvenantys augintiniai – ir šunys, ir katės namus pripildo džiaugsmo, jaukumo, ramybės, šalia jų pailsime po sunkios darbo dienos, su jais ilsimės vaikštinėdami – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė Dzekčiorienė.

Subalansuota naminių gyvūnų mityba

Šunų ir kačių savijauta tiesiogiai susijusi su sveika subalansuota mityba. Tinkamai šeriami augintiniai sveiki ir žvalūs. Augintinių pašare neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių.

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Juos gyvūnai gali gauti gyvūninių ir augalinių baltymų pavidalo. Šunys mėsėdžiai, todėl lengva suprasti, kad jiems reikia žymiai didesnio kiekio baltymų nei žmonėms.
Katėms reikalingas dar didesnis baltymų kiekis, ir daugiausiai jų katės turi gauti gyvūninių baltymų pavidalo.

10 svarbių amino rūgščių šunų ir kačių organizmas negali sintetinti, todėl visas jas augintiniai turėtų gauti su pašare esančiais baltymais. Kačių organizmas nesugeba gaminti amino rūgšties taurino, kurios trūkumas sukelia daugybę medžiagų apykaitos ir sveikatos problemų. Taurino gausu žuvyse, paukštienoje, smulkiuose graužikuose, o augaliniuose produktuose jo beveik nėra.

Riebalai – energijos šaltinis, kaip ir baltymai jie gali būti gyvūninės ir augalinės kilmės. Riebaluose yra svarbių riebiųjų rūgščių, kurios nėra gaminamos gyvūnų organizme, bet labai svarbios ir kaip riebaluose tirpių vitaminų šaltinis, reikalingos ląstelėse vykstantiems procesams. Taip pat nedera pamiršti, kad per didelis riebalų kiekis gali sukelti sveikatos problemas.

Mineralai ir vitaminai reikalingi  svarbiems organizmo biologiniams procesams, svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi, nervinių impulsų perdavimui.

Angliavandeniai taip pat yra energijos šaltinis, tačiau duodant per daug gyvūną galima lengvai nutukinti.

Kokį ėdalą išrinkti?

Surasti tinkamą maistą šuniui ar katei nėra paprasta. Atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis: baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių kiekį. Žiūrėkite, kad pašaras atitiktų gyvūno amžių, energijos poreikį, fiziologinę būklę ar net veislę. Mažo svorio, ne itin aktyviems šunims reikia žymiai mažiau kalorijų per dieną nei didesniems ir labai aktyviems šunims.
Namuose laikomos katės paprastai sunaudoja mažiau energijos negu išleidžiamos į lauką, todėl ir jų su maistu gaunamas kalorijų kiekis turėtų būti mažesnis. Kalorijų skaičiavimo formulės nėra, nes kiekvieno gyvūno gyvenimo būdas ir medžiagų apykaita individualūs , todėl nuolat stebėkite savo augintinio svorį. Net ir mažo kaloringumo pašaruose kalorijų kiekis gali smarkiai skirtis.

Dienos racionas

Amerikos nacionalinė mokslo akademija nurodo, kad šuniukai per dieną turėtų gauti 56 g žalių baltymų ir 21 g riebalų, apie 15 kg sveriantys suaugę šunys – 25 g baltymų ir 14 g riebalų, apie 15 kg sveriančios vaikingos ar žindančios kalės – 69-158 g baltymų ir 29-67 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 296 kilokalorijų (nedidelių iki 5 kg sveriančių ir mažiau aktyvių šunų) iki 3170 kilokalorijų (apie 40 kg sveriančių vaikingų kalių) per dieną. Kačiukui per dieną reikia apie 10 g žalių baltymų ir 4 g riebalų, apie 4 kg sveriančiam suaugusiam katinui – apie 12,5 g žalių baltymų ir 5,5 g riebalų, apie 4 kg sveriančiai žindančiai katei – 41 g žalių baltymų ir 12 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 170 kilokalorijų (šiek tiek virš 2 kg sveriančių nenutukusių namuose auginamų kačių) iki 1091 kilokalorijos (apie 9 kg sveriančių vaikingų ar žindančių kačių) per dieną. Tačiau kai kurioms egzotinėms laukinėms katėms kalorijų poreikis gali būti mažesnis arba didesnis nei nurodyta.

Pavojingi produktai

Anot specialistės, maistas, kurį mes valgome netinka augintiniams. Kuo daugiau augintinius lepinsime savo maistu, tuo mažiau jie norės ėsti savąjį. Taigi, gyvūnui trūks vitaminų, mineralų, amino rūgščių ir bus per daug tų medžiagų, kurių jam nereikia.
Yra produktų, kurių augintiniui duoti nevalia. Pavyzdžiui, šunims ir katėms negalima duoti svogūnų ir česnakų (žalių, virtų, keptų, miltelių pavidalo), nes jie gali sukelti anemiją. Vieną kartą jų suėdęs gyvūnas nesusirgs, bet nuolat jais maitinamas gali apsinuodyti. Žmonių maistu šeriamas gyvūnas gali greitai nutukti arba tapti itin išrankus maistui (ir prašys ne būtinai paties geriausio). Vėliau labai sunku atpratinti šunį ar katę nuo tokio įpročio.

Nors atrodo įprasta katėms duoti pieną, tačiau daugumos kačių virškinimo sistema negali susidoroti su piene esančia laktoze. Dėl to gali sutrikti virškinimas ir katė viduriuos. Kai kuriems šunims pieno produktai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą ir alergiją maistui.

Vynuogės ir razinos šunims bei katėms sukelia inkstų veiklos sutrikimus, net nedidelis jų kiekis sukelia vėmimą. Didelės kofeino dozės katėms ir šunims gali būti mirtinos. Apsinuodijimo kofeinu požymiai – neramumas, padažnėjęs kvėpavimas, smarkus širdies plakimas, raumenų drebėjimas. Kofeino gausu arbatoje ir kavoje, kakavoje, šokolade, kai kuriuose gaiviuosiuose ir gėrimuose. Šokolade be kofeino, taip pat yra panašios į jį medžiagos teobromino, kuris yra pavojingas šunims ir katėms. Bet kokios rūšies šokolade (nors daugiausiai juodajame) esantis teobrominas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, traukulius ir net mirtį. Šunims ir katėms pavojingi saldumynai, į kurių sudėtį įeina saldiklis ksilitolis. Ksilitolis kačių ir šunų organizme didina insulino kiekį, o jis mažina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia kepenų veiklos sutrikimus.

Jeigu namuose kepate mielinius kepinius, o šalia sukiojasi jūsų augintinis, nesugalvokite jo palepinti gabalėliu mielinės tešlos. Mielinė tešla turi savybę kilti, ji tai darys ir jūsų augintinio skrandyje. Kylanti tešla, tempdama skrandžio sieneles, sukels stiprų skausmą. Be to, dėl tešloje vykstančios fermentacijos gaminasi alkoholis, nuo kurio gyvūnas gali apsinuodyti.

Kačių nereikėtų pernelyg dažnai šerti kepenimis, nes jos gali apsinuodyti vitaminu A. Šio apsinuodijimo simptomai – kaulų deformacija, osteoporozė.

Šunims negalima duoti avokadų, makadamijų riešutų, persimonų, persikų, slyvų. Avokaduose esanti medžiaga persinas toksiška šunims. Vos keli makadamijų riešutai augintiniui gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu šunį šersite šokoladu, kurio sudėtyje yra makadamijų riešutų, galite būti kalti dėl savo šuns mirties. Persimonų, persikų ir slyvų sėklos sukelia šunims plonųjų žarnų uždegimą.

Nepatartina su savo augintiniais dalintis sūriais maisto produktais, per didelis druskos kiekis sukelia apsinuodijimą natriu, kurio simptomai: vėmimas, viduriavimas, apatija, drebulys, pakilusi kūno temperatūra.

Kaip pastebi S. Trumpickaitė Dzekčiorienė, dažniausiai augintiniai apsinuodija prariję žmonėms skirtų vaistų. Todėl vaistus laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Gyvūnams neduokite savo vaistų, kai kurios vaistuose esančios veikliosios medžiagos tinka žmonėms, tačiau labai pavojingos gyvūnams.