Nemigą galime paveldėti
Miegas gyvybiškai svarbus, kaip oras, vanduo ar maistas. Nervinė įtampa, nerimas ir nemiga spartėjant gyvenimo tempui kamuoja vis daugiau karjeros siekiančių žmonių. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių miego sutrikimus patiria beveik pusė Lietuvos suaugusiųjų.
„Ramybė ir subalansuotas miegas turi neabejotiną svarbą gyvenimo kokybei, bet, nepaisant to, daugėja darboholikų, kurie įtemptai dirba ne tik 5 darbo dienas, bet nešasi užduotis namo, sėdi prie jų naktimis ir mano, kad miego trūkumą kompensuos savaitgalį, – sako Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė neurologijos profesorė V. Liesienė. – Mūsų darbo ir gyvenimo kokybė priklauso nuo miego, todėl jis karjeristui ypatingai reikalingas, kad dieną galėtų būti produktyvus ir dėmesingas.”
Sakoma, dirbti reikia darbe, o užvėrus darbo kabineto duris, daugiau apie jį negalvoti. Deja, ne visuomet tai pavyksta, ir mintys apie darbą kirba galvoje ruošiant vakarienę, einant miegoti ar naktį nubudus. Nuolatinis nerimas, įtampa darbe dėl to, ar užduotis bus įvykdyta laiku, ar pavyks projektą suderinti su visais jo rengėjais, ar apskritai jis pavyks, sutrikdo žmogaus sveikatą ir, be abejo, miegą. Sutrikus miegui, darbo produktyvumas suprastėja, kenčia darbo rezultatai, padidėja stresas, ima kankinti nemiga – ratas užsidaro.
Kaip pasakoja neurologė V. Liesienė, pagrindinė jaunų žmonių bėda – miego-budrumo ritmo išbalansavimas. Pasak jos, visos žmogaus organizmo ląstelės, organai, smegenys turi vidinius laiko mechanizmus, kuriuos lengva išderinti einant miegoti nereguliariai. Organizmo ląstelių laiko mechanizmai turi dvi fazes – aktyvią ir pasyvią: kai žmogus vėlai vakare sportuoja ar garinasi pirtyje, vėlai eina miegoti, jo vidiniai mechanizmai tampa aktyvūs, o ne pasyvūs, kaip turėtų būti ruošiantis miegui – tai suardo vidinį smegenų laikrodį. Jeigu nemiegota naktis bus tik kartą gyvenime, žmogaus miegas susitvarkys, nes organizmo kompensaciniai mechanizmai labai stiprūs, bet jeigu toks elgesys taps įpročiu – nemiga garantuota.
„Tai ypač aktualu jaunimui, studentams, kurie dažnai užsisėdi prie kompiuterio, mokosi naktimis ar žiūri filmus, daug dirbantiems karjeristams. Taip išderinama melatonino gamyba, kurio trūkumas išbalansuoja miegą. Žmonės prašo vaistų, kad galėtų nenubudę miegoti iki ryto, bet tuomet tai jau ne vaistas, o narkozė. Miegodami reaguojame į šilumą, garsą, kitus dirgiklius, todėl nubundame. Be to, metams bėgant, nubusti keletą kartų per naktį normalu: sulaukus 50 metų normalu atsibusti 3 kartus per naktį, daugiau kaip 65 m – 5 kartus”, – aiškina gydytoja.
Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, miego kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: svarbu miegamajame nežiūrėti televizoriaus, patogi lova, kad kambaryje būtų pakankamai šilumos ir drėgmės, tinkamas apšvietimas ir kt. Nerekomenduojama eiti miegoti alkanam, tačiau ir prisivalgyti prieš miegą nėra sveika.
Jeigu žmogus negali užmigti be jokių objektyvių priežasčių, galima įtarti, kad jis turi taip vadinamą „nemigos” geną, kuris veikia iš smegenų ląstelių imdamas tam tikrus baltymus, padedančius užmigti. Kaip sako Eus’as van Someren’as, nemigos tyrimo Olandijos neurologinių mokslo institute vadovas, tokia mutacija iki šių dienų galėjo atkeliauti iš pirmykštės bendruomenės laikų, kai pora parinktų genties narių visą naktį saugodavo miegančius nuo užpuolikų. Iki dabar suskaičiuojami daugiau nei 6 nemigos tipai, kuriuos sukelia genų pokyčiai, tad yra vilčių, kad bus atrasti vaistai, padėsiantys blokuoti cheminius „nemigos” genuose vykstančius procesus.
Prof. V. Liesienės teigimu, pradinėse miego sutrikimo stadijose tinka ir augaliniai preparatai, prie kurių nepriprantama ir be šalutinio poveikio. Profilaktikai tinkamas nuo seno žinomas miegą gerinantis augalas – raudonžiedė pasiflora, kuri pabudus nesukelia sąstingio jausmo, bet gali padėti slopinant įtampą, koreguoti lengvus miego sutrikimus (lengviau užmigsime, pagerės miegas), sumažinti stresą – tai ypač aktualu dažniausiai dėl šių veiksnių kenčiantiems darboholikams. Svarbu, kad žmogus ieškotų nemigos priežasčių, bandytų sau padėti, kol nemiga dar netapo lėtine.
