Profilaktika

Paneikime mitus apie vėžį

Nemokamos sveikatos programosSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Pasaulinės vėžio dienos proga primena mitus apie vėžį ir ragina juos išsklaidyti.

1 mitas: Mums nereikia kalbėtis apie vėžį.

Tiesa: vėžys yra sunki našta žmogui, su kuria  nelengva susitaikyti, nesinori atvirai šnekėtis su aplinkiniais, bet bus lengviau susidoroti su ligos nulemtais rūpesčiais, jeigu pasidalinsite jais su artimaisiais ar draugais.

Vėžio diagnozė iš esmės pakeičia gyvenimą. Ši žinia paprastai sukelia šoką, baimę, pyktį, liūdesį, vienatvės jausmą ar nerimą. Kalbėjimas apie vėžį su partneriais, šeimos nariais ir kolegomis galėtų palengvinti šią naštą, nors dauguma žmonių pasirenka geriau kęsti savyje.

  • Daugumoje šalių vėžiu sergantys žmonės jaučiasi stigmatizuojami bei diskriminuojami, todėl jie nenori prisipažinti sergą vėžiu ir šnekėtis apie ligą.
  • Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į vėžį  jų nepasiekia aktuali informacija, nepakanka žinių apie prevencines priemones bei ankstyvosios diagnostikos naudą. Taigi svarbu kovoti su kultūriniais barjerais, palankiais klaidingos informacijos sklidimui.
  • Netgi labai išsivysčiusių bendruomenių žinių apie vėžį lygis ir noras apie šią ligą kalbėtis su draugais ar šeima gali būti labai mažas.2 mitas: Nėra jokių vėžio simptomų ar ženklų.Tiesa: yra daugybė simptomų ir ženklų, kurie gali padėti aptikti vėžį, o aptikus ligą ankstyvojoje stadijoje nauda nenuginčijama.
  • Tiesa, žinomi ne visų vėžinių susirgimų ankstyvieji požymiai ir simptomai, bet daugelio jų, įskaitant krūties, gimdos kaklelio, odos ir kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio ir kai kurių vėžio formų, kuriomis serga vaikai, ankstyvuosius požymius galima pastebėti ir tai padaryti yra labai svarbu.
  • Ankstyvos vėžio diagnostikos suvokimas – pirmas žingsnis, padedantis ligą anksti nustatyti ir suteikiantis didesnę galimybę jį išgydyti. Deja, kai kurios sunkiai išgydomos vėžio formos, pavyzdžiui, kiaušidžių ar kasos, dažniausiai ankstyvojoje stadijoje nepasireiškia jokiais simptomais. Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip aptikti šias ligas kuo anksčiau.
  • Išskyrus kelias išimtis, ankstyvųjų stadijų vėžys sukelia mažesnį mirties pavojų ir lengviau gydomas nei vėlesnių.3 mitas: Nieko negalima padaryti, jog sumažėtų sergamumas vėžiu.Tiesa: daug ką galima padaryti individo, bendruomenės ar politiniu lygmeniu, įmanoma išvengti net trečdalio labiausiai paplitusių vėžio formų.
  • Sveikos gyvensenos skatinimas – būtinas siekiant sumažinti vėžinių susirgimų, kurie atsiranda dėl įvairių žalingų įpročių: nesaikingo alkoholio vartojimo, nesveikos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo.
  • Tabako vartojimas – didžiausias rizikos faktorius, susijęs su 71 proc. mirčių nuo plaučių vėžio ir mažiausiai su 22 proc. mirčių nuo kitų vėžinių susirgimų. Prognozuojama, kad XXI a. tabako vartojimas pražudys 1 milijardą žmonių.
  • Alkoholis taip pat žinomas kaip vėžio rizikos faktorius. Jis didina riziką susirgti burnos, ryklės, gerklų, stemplės, žarnyno ir krūties vėžiu.
  • Antsvoris ir nutukimas – sparčiai didėjanti globalinė ir suaugusiųjų, ir vaikų problema. Neproporcingai didelis skaičius nutukusių asmenų gyvena skurdžiose šalyse. Antsvoris ir nutukimas skatina žarnyno, krūties, šlaplės, kepenų, ryklės, inkstų ir tulžies pūslės vėžį.4 mitas: aš neturiu teisės į vėžio gydymą.Tiesa: visi žmonės turi teisę gauti efektyvias gydymo priemones bei paslaugas lygiomis sąlygomis, nepatirdami dėl to sunkumų.
  • Pacientai, kurių pajamos yra nedidelės ir onkologinis susirgimas gali būti išgydytas, dažnai kenčia ir miršta dėl sąmoningumo stokos, nes nepasinaudoja prieinamomis ir kokybiškomis gydymo paslaugomis.
  • Daugiau kaip 85 proc. iš 275 000 moterų, kurios kasmet miršta nuo kiaušidžių vėžio, gyvena besivystančiose šalyse.
  • Neturtingi žmonės negali sau leisti įsigyti brangių medicininių paslaugų ir vaistų, kurie dažnai prienami tik savo lėšomis, dėl to sergančiųjų šeimos dar labiau nuskursta.Prevencinės programosPatikima priemonė diagnozuoti kuo daugiau ligų ikinavikinėje stadijoje – Lietuvoje specialiai organizuojamos nemokamos sveikatos tikrinimo programos.Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Prireikus gali būti atliekama biopsija- ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

    Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali nemokamai pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

    Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50­–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, kuri patvirtina arba paneigia ligos diagnozę.

    Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagal šią programą suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

    Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras