Parkinsono liga – dabartis ir viltys

Parkinsono liga viena iš dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų, pažeidžiančių žmogaus nervų sistemą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šia liga serga 0,3 proc. žmonių ( 10 tūkst.). Visuomenei senstant šis skaičius nuolat didėja. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti  darbingas ir kūrybingas.

Klinikiniai ligos simptomai atsiranda tuomet, kai žūsta 70 proc. neuronų. Ligos reiškinius sukelia mediatoriaus dopamino trūkumas. Ligai atsirasti įtakos gali turėti paveldimumas, neuroinfekcijos, aplinkos toksinai ir kiti reiškiniai.

Pagrindiniai Parkinsono ligos požymiai:
– tremoras-drebėjimas esant ramybės būsenos;
– raumenų rigidiškumas – sukaustymas;
– pusiausvyros sutrikimai 45proc.sergančiųjų, dėl to padidėja galimybė pargriūti  (krisdamas žmogus gali stipriai susižeisti, susilaužyti galūnes, todėl negalima ligonių palikti vienų);
– kalbos ir rijimo sutrikimai: kalba darosi nesuprantama net šeimos nariams, o ligoniai dėl to labai pergyvena.

Dar prisideda miego sutrikimai, pasidaro sunku apsiversti lovoje,  skausmo ir neramių kojų sindromai – ligonio būklė darosi sunkiai pakenčiama. Parkinsono liga sergantieji yra didelė našta šeimai ir artimiesiems, reikalauja pasiaukojimo.

Pasaulinėje Parkinsono ligos chartijoje, kurią 2010 m.pasirašė ir Lietuva, teigiama, kad žmonės sergantieji Parkinsono liga turi teisę:
– būti siunčiami pas gydytoją, gydantį Parkinsono liga sergančius pacietus;
-sužinoti tikslią diagnozę;
-laisvai naudotis teikiamomis paslaugomis;
-Jiems turi būti suteikiama nuolatinė priežiūra ir slauga;
-dalyvauti ligos valdyme.

Parkinsono liga gydoma vaistais, chirurginiu būdu, fizioterapijos priemonėmis. Lietuvoje 2010 m. pradėtas taikyti naujas chiruginis Parkinsono ligos gydymo būdas – giluminė smegenų elektrostimuliacija ( implantuojami stimuliatoriai). Tai naujausios pasaulinio lygio gydymo technologijos.
2012 m. Nobelio laureatais medicinos srityje tapo du mokslininkai, tyrę kamienines ląsteles – tai pirmiausiai suteikia didžiules galimybes siekiant pasistūmėti gerokai į priekį gydant kol kas nepagydomą  Parkinsono ligą.

Ligoniai, kurie nori daugiau sužinoti apie Parkinsono ligą ir bendrauti tarpusavyje,  stoja į Lietuvos Parkinsono ligos draugiją, kuri įkurta 1997m. LPLD turi savo vėliavą ir simbolį – tulpę. Vėliavą Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje 2012m.pašventino draugijos dvasinis globėjas Vilniaus arkivyskupijos kancleris Mons. Robertas Šalaševičius. Daugiau sužinoti apie draugiją, galima internetinėje svetainėje www.parkinsonas.org.