Širdies veiklą fiksuojantys marškinėliai ir nuskausminantis nervo stimuliatorius

Biomedicinos inžinerijos naujovėsPrie ausies montuojamas aparatėlis gali sumažinti skausmą, padėti greičiau gyti žaizdoms, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai – realybė, su kuria susipažinti buvo galima Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje.

Inovatyvus aparatas, kuriuo stimuliuojama parasimpatinė nervų sistema, nuo kurios priklauso relaksacija, ramybė ir regeneraciniai procesai, kuriamas bendradarbiaujant Vienos technikos ir medicinos universitetams. Techninės įrangos pusės tobulinimu rūpinasi biomedicininės inžinerijos profesoriaus Eugenijaus Kaniušo vadovaujama komanda.

Stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą, stimuliuojami gijimo procesai – ne tik sumažėja skausmo pojūtis, bet ir gerėja periferinė kraujotaka. Pastarasis faktorius labai svarbus žaizdų gijimui, nes tam būtinas šviežias, prisotintas deguonies kraujas. „Į šio metodo išradėją mediką dr. Jozsefą Constantiną Szelesą kreipiasi žmonės su, atrodo, beviltiškomis negyjančiomis žaizdomis, dėl kurių gresia galūnių amputacija. Esu matęs atvejų, kai pritaikius gydymą, taip pat ir elektrinę parasimpatinės nervų sistemos stimuliaciją, žmonės atsistoja ant kojų ir net žaidžia tenisą“, – pasakoja E. Kaniušas.

Paprastesnę šio aparato versiją jau dabar galima įsigyti, tačiau šiuo metu lietuvio mokslininko vadovaujama inžinierių komanda jam kuria papildomas galimybes ir platesnį pritaikymą.

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų ir, laiku paskyrus gydymą, sumažintų smegenų insulto pavojų. „Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir ypač trumpus, kelių sekundžių trukmės, trumpalaikius prieširdžių virpėjimo epizodus. Dėl nepilnai pasišalinančio kraujo gali susidaryti krešuliai, kurie patekę į smegenis gali sukelti insultą“, – pasakoja A. Petrėnas. Yra nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina 5 kartus.

Jaunieji KTU mokslininkai šiuo metu dirba prie projekto, kuriuo bandoma integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Tokius marškinėlius galėtų dėvėti senyvi, sergantys diabetu ar kitomis širdies ligomis, taip pat kitoms, padidintos rizikos grupėms priklausantys žmonės. Marškinėliai siųstų pranešimą į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, kuris, pagal A. Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą, išanalizuotų situaciją ir praneštų apie pavojus.

„Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus dar iki tol, kol liga nepasiekė kritinio lygio“, – teigia KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A. Petrėnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *