Širšės gali sukelti rimtų sveikatos problemų

„Valydama balkono langus, išgirdau vis stiprėjantį dūzgimą ir pamačiau didžiulį spiečių širšių. Vėliau teprisimenu greitosios pagalbos sirenas. Laimei, namuose turėjau adrenalino ir artimieji suleido vaistus bei iškvietė medikus. Laiku nesulaukus pagalbos nė nenutuokiu, kas būtų nutikę“, – pasakoja nuo širšių nukentėjusi panevėžietė.

Ankstyvas širšių sezonas – dėl karščio

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ įspėja būti itin atsargiems: širšių ir vapsvų sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta.

„Širšės ir vapsvos itin aktyvios rugpjūčio pabaigoje, kai jų kolonijos pasiekia beveik maksimalų dydį. Vabzdžius vilioja vaisiai bei uogos ant stalų terasose, lauko kavinėse, virtuvėje. Biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad širšių ir vapsvų aktyvumą paskatino karšti orai.

„Karštyje visi vabzdžių gyvenimo procesai spartesni ir vabzdžiai aktyvesni. Didieji širšuoliai skraido net šiltą naktį, širšės ir vapsvos maisto ieško didesniame plote ir ima dūgzti šalia gyventojų būstų“, – perspėja ekspertas.

Net vienas širšuolio įgėlimas gali būti mirtinas

Biologas atkreipia dėmesį, kad vapsva gali įgelti ne kartą, todėl šie vabzdžiai ypač pavojingi alergiškiems žmonėms. Jei įgėlė vapsva , stebėkite organizmo reakciją – atsiradus svaiguliui patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Dar blogiau, jei užpuola širšuoliai – suerzinti jie gali pulti žmogų. Manoma, kad du trys šio vabzdžio įkandimai gali pražudyti kanopinį gyvūną. Alergiškas žmogus gali mirti ir nuo vieno įgėlimo. Laimei, šie vabzdžiai nėra tokie agresyvūs, kaip jų mažosios giminaitės.

Neseniai iškviesti dėl širšių ekspertai sodų gyventoją rado net už kilometro nuo namų. Vabzdžių įgėlimams alergiškos moters namuose širšės lizdą susisuko po namo slenksčiu. Ji pabandė slenkstį užsandarinti, tačiau vabzdžiai pradėjo veržtis į namus – teko bėgti.

Naikinti patiems – nepatariama

Kauno priemiestyje gyvenanti jauna šeima su širšėmis kovoja jau trečius metus – lizdą jos vis susisuka kuriame nors namo kampe.

„Kai širšes aptikome pirmą kartą, tuojau pat ėmėme naikinti. Mat baiminomės dėl vaikučio sveikatos. Įsigijome du flakonus purškiamų nuodų. Skaitėme, jog naikinti reikia vakare, taigi sutemus supurškėme juos į širšių angą. Kitą rytą vabzdžiai nebedūzgė, bet vos po savaitės, ten vėl atsirado širšės. Taip jas naikinti bandėme dar tris kartus, kol trūko kantrybė – darbą užbaigė specialistai“, – pasakoja moteris.

Kaip efektyviausiai apsisaugoti nuo širšių ir vapsvų?

Kenkėjų kontrolės ekspertė pataria nebandyti juos naikinti patiems.

„Jokiu būdu negalima judinti širšių ar vapsvų lizdo, ypač dieną. Taip pat nepatariama ant jų purkšti parduotuvėse įsigytas naikinimo priemones, nes jos veikia trumpai. Chemikalai  tik suerzina vabzdžius. Baidyti vabzdžių specialistai taip pat nepataria. Širšės tik labiau įsiunta. Prastas sprendimas – užsandarinti lizdo angas. Mat čia būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – neradę kaip įskristi sugrįžę vabzdžiai įsius ir veršis į kitas patalpas. Be to, greičiausiai lizde likusios širšės prasigrauš kitą angą“, – perspėja M. Kutkaitė.

Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria nedelsti

Specialistai pataria maistą laikyti sandariai, nepalikti jo lauke, ypač saldaus. Nepalikite atvirų indų su gėrimais: į juos gali pakliūti geliantys vabzdžiai. Taip pat pavojinga basomis vaikščioti per žolę.

Nuo širšių ir vapsvų namus apsaugos uždaryti langai ir tinkleliai. Specialistai pataria atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose, nes vabzdžiui sugėlus liežuvį ar gomurį, didelių problemų gali kilti ir nealergiškam žmogui. Pastebėję nuolat skraidančius vabzdžius ar išgirdę dūzgimą, veikite  nedelsdami – širšių lizdą reikia pašalinti, kol nepadarė žalos.