Ką pasako šlapimo tyrimas?

Ligos ir šlapimo tyrimasVienas dažniausiai atliekamų  šlapimo tyrimas. Iš šio tyrimo galima sužinoti ne tik apie inkstų ar šlapimo takų, bet ir kito organo ar sistemos ligą. Ką turėtume žinoti apie šlapimą? Apie ką byloja šlapimo spalva, drumzlės, kraujas šlapime?

Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja nefrologe med. dr. Aurelija Zamauskaite.

– Koks šlapimas normalus? Kokius negero šlapimo požymius galėtų pastebėti pats žmogus?

– Pagrindinės šlapimo savybės: spalva, kvapas, skaidrumas, santykinis tankis, pH (rūgščių ir šarmų santykis) ir cheminė sudėtis.

Sveiko žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo cheminių medžiagų ir šlapimo koncentracijos, todėl gali būti įvairių atspalvių – nuo šviesių iki sodrių geltonų.  Suvalgius kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, mėlynių, rabarbarų, vyšnių, burokėlių, paprikų, morkų, šlapimas nusidažo kitokia spalva.

Žalsvo atspalvio ruda, tarsi alaus spalva gali būti dėl tulžies pigmentų, o rudai oranžinė – padidėjus tulžies pūslės išskiriamo pigmento urobilinogeno kiekiui. Rausva spalva šlapimą nudažo vaistai: rifampicinas, metronidazolas, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Apirinas šlapimą nudažo rožine spalva. Jei šlapime yra šviežio kraujo, jo spalva ryškiai raudona, jei seno kraujo – ruda ar rausvai ruda.

– Ką galėtų reikšti aitrus šlapimo kvapas?

– Sveiko žmogaus  šlapimas neaštraus specifinio kvapo. Amoniako kvapo šlapimas gali būti šlapimo pūslės uždegimo ar šlapimo takų infekcijos požymis. Tačiau ir sveiko žmogaus ilgiau laikytas šlapimas gali skleisti amoniako kvapą. Obuolių kvapo šlapimas gali būti sergančiojo cukriniu diabetu. Įvairus aštrus maistas, vaistai (antibiotikai) taip pat gali keisti šlapimo kvapą.

– Žinome, koks svarbus rūgščių ir šarmų balansas organizme, nes didelis rūgščių kiekis gali paskatinti ligas. Ką reiškia šlapimo pH?

– Sveiko įvairų maistą valgančio žmogaus  šlapimo reakcija silpnai rūgšti arba neutrali (pH 4,5–7,8). Daug mėsos valgančiojo šlapimas gali parūgštėti, jei daug augalinio maisto ir pieno produktų – tapti šarmingesnis. Šlapimo pH reakcija labai rūgšti , jei žmogus badauja ir/arba serga cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, karščiuoja. Šarminis šlapimas – tam tikrus vaistus vartojančiojo ir/arba vemiančio, viduriuojančio žmogus. Šarminė ir nėščių moterų šlapimo reakcija, taip pat –  sergančiųjų šlapimo pūslės uždegimu arba ilgai laikyto šlapimo.

– Ar sveiko žmogaus šlapimas visada skaidrus?

– Taip, drumzlės atsiranda dėl leukocitų pūlių ir/arba bakterijų, druskų, riebalų, ląstelinių elementų, gleivių, kraujo šlapime. Drumzlės gali byloti apie patologinį procesą. Ilgiau pastovėjusiame sveiko žmogaus šlapime irgi susidaro neryškų debesėlį primenančių nuosėdų.

Nuosėdos yra neorganinės ir organinės. Neorganinės – įvairios druskos. Tam tikras jų kiekis būna ir sveiko žmogaus šlapime. Organinės nuosėdos – leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai),  ląstelės, audinių dalys, kt. Taip pat šlapime gali būti vaistinių preparatų kristalų, piktybinių navikų ląstelių, spermatozoidų ar prostatos sekreto, kt. Organinių nuosėdų atsiranda dėl uždegimo. Neorganinės nuosėdos šlapime arba druskos sudaro sąlygas vystytis akmenligei, podagrai, kt. ligoms.

Svarbus šlapimo santykinis tankis (skystų ir kietų šlapimo dalių santykis). Kai santykinis tankis neatitinka normos, galima įtarti kad: 

• žmogus vartoja daug skysčių (nedidelis santykinis tankis);

• trūksta skysčių, kai šlapimas labiau koncentruotas;

• sutriko natrio, elektrolitų apykaita.

– Ką gali reikšti kraujas šlapime? Kokie kiti komponentai pranašauja ligas?

– Kraujo (eritrocitų) šlapime atsiranda, sergant vidinį kraujavimą sukeliančiomis ligomis, pvz., tuberkulioze, inkstų uždegimu ar akmenlige, esant polipams, navikams. Šiek tiek eritrocitų gali būti sveiko žmogaus šlapime, pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo, ilgai pastovėjus.

Didelis tam tikrų pigmentų kiekis gali reikšti ligas. Bilirubino gausa gali byloti apie kepenų ligas. Kito tulžies pigmento – urobilinogeno padaugėja sergant maliarija, plonosios ir storosios žarnos uždegimu (enterokolitu), tulžies latakų uždegimu (cholangitu), hemolizine gelta, miokardo infarktu, vartojant alkoholį, apsinuodijus.

Apie žmogaus sveikatą galima spręsti pagal baltymą šlapime. Jo padaugėja pvz., sergant inkstų kamuolėlių uždegimu, diabetine nefropatija. Trumpam jo gali padaugėti nėščioms moterims, intensyviai dirbant, ilgai stovint, sušalus, suvalgius daug baltymų turinčio maisto.

Ketoniniai kūnai (acetonas, acetoacto rūgštis, beta-oksisviesto rūgštis) šlapime atsiranda sergant cukriniu diabetu. Toks šlapimas rūgštinis, acetono (obuolių) kvapo). Ketoninių kūnų atsiranda ir  badaujant ir/arba valgant daug baltyminio ir riebaus maisto, atsisakant angliavandenių, smarkiai vemiant, viduriuojant.

– Kada šlapimas saldus?

Gliukozės kiekis padidėja sergant diabetu. Taip pat – suvalgius daug lengvai virškinamų saldumynų, nėštumo metu, dėl didelio emocinio streso. Gliukozė šlapime gali reikšti centrinės nervų sistemos ligas, meningitą, encefalitą arba tai karščiavimo, apsinuodijimo požymis.

– Kiek kartų per dieną derėtų šlapintis? Kiek turėtų būti šlapimo per parą?

Šlapinimasis priklauso ne tik nuo ligų, bet ir nuo žmogaus įpročių. Turėtume šlapintis iki 6 kartų per dieną ir 1–2 kartus naktį. Per parą turėtų išsiskirti 1,5–2 l šlapimo. Šlapimo kiekis per tam tikrą laiką vadinamas diureze. Sumažėjęs šlapimo kiekis vadinamas oligurija,  padidėjęs – poliurija. Jei karštą dieną mažai gersime ar sunkiai fiziškai dirbsime ir prakaituosime, šlapimo bus mažiau ir jis tamsesnis. Daugiau skysčių geriančio žmogaus šlapimas šviesesnis ir jo daugiau. Pasitarkite su gydytoju,jeigu šlapinatės kelis kartus per naktį.

– Ar svarbu šlapintis iš karto tik pajutus norą? Galbūt kentėdami treniruojame šlapimo pūslę? Kokių ligų požymis gali būti per dažnas ar retas šlapinimasis?

– Žinoma, kentėti nereikia. Dažnas šlapinimasis gali varginti esant dirgliai šlapimo pūslei. Moterims šlapimo nelaikymas gali vystytis po menopauzės, nes susilpnėja tarpvietės raumenys arba šlaplės raukas, taip pat dėl hormoninių pokyčių. Jaunas moteris šios problemos gali kamuoti po pirmojo gimdymo, kai pažeidžiami tarpvietės raumenys, nusilpsta sfinkteris (šlaplės sutraukiamasis raumuo), taip pat dėl didelės fizinės įtampos. Šlapimo nelaikymas gali varginti po įvairių pilvo ir dubens operacijų.

Jeigu norite išvengti šlapimo nelaikymo, stenkitės nesirgti šlapimo takų infekcijomis, makšties uždegimais ar kitomis ginekologinėmis ligomis, nesimaudykite šaltame vandenyje, neperšalkite,  po gimdymo būtinai apsilankykite pas gydytoją. Taip pat reikia vengti sunkaus fizinio darbo, nevartoti alkoholio,  nerūkyti. Darykite tarpvietės stiprinimo pratimus. Normaliomis sąlygomis per parą rekomenduojama išgerti iki 2 l skysčių.

Retas šlapinimasis, mažas šlapimo kiekis  gali būti inkstų ligos, progresuojančio inkstų funkcijos nepakankamumo požymis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*