Sveiki dantys – graži šypsena ir puiki sveikata

Dantis valomės siekdami skirtingų tikslų – turėti gražią šypseną, baltus dantis, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Valant pašalinamos dantų apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos ir kurios yra pagrindinė dantenų uždegimų ar dantų gedimo priežastis. Daugelis mokslinių tyrimų, kurie atliekami dar nuo 1950-ųjų, patvirtina, kad dantų apnašos (ir jose besikaupiančios bakterijos) yra pagrindinė burnos ligų priežastis, sukelianti iki 90 procentų visų dantų ir dantenų ligų. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad burnos ertmės sveikata daugiausiai priklauso nuo asmens burnos higienos įgūdžių viso gyvenimo metu nuo pat pirmojo dantuko kūdikystėje iki dantų priežiūros senatvėje.

Kaip pagerinti burnos higienos įgūdžius?

Vienas svarbiausių įgūdžių, kurį lengviausia pakeisti ar įgyti, yra dantų valymo technika. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas Bass dantų valymo metodas.

Kaip rekomenduojama kontroliuoti dantų apnašas burnoje? Siūlomi trys žingsniai:
1. Burnos higienos įgūdžių mokymas.
2. Įgūdžių efektyvumo įvertinimas.
3. Įgūdžių tobulinimas pagal įvertinimo rezultatus.
Apie Bass dantų valymo metodą daug informacijos galima rasti internete. Vienas iš esminių patarimų yra nespausti dantų šepetėlio. Įsivaizduokite, kad laikote ne dantų šepetėlį, o pieštuką ar tušinuką ir rašote ar piešiate ant dantų. Juos valykite aukštyn-žemyn sukamaisiais judesiais, priartėję prie dantenų, palenkite šepetėlį 45 laipsnių kampu, kad šereliai palįstų po dantenomis, nes ten kaupiasi maistas ir dauginasi bakterijos. Dantų šepetėliu negalima brūžinti dantenų.

Kiekvienai burnos daliai – viršutiniams, apatiniams dantims, iš kairės ir dešinės, iš vidaus ir išorės – skirkite apie 30 sekundžių. Tiems, kuriems sunku apskaičiuoti laiką, skirtą dantų valymui, patariama klausytis muzikos per radiją – dainų vidutinė trukmė yra apie tris minutes, tiek turėtų trukti ir dantų valymas. Be to, rekomenduojama pasirinkti skanią dantų pastą – skani dantų pasta skatina seilių išsiskyrimą, taip efektyviau neutralizuojamos burnos bakterijos.

Būtinai valykite liežuvį arba įsigykite specialų liežuvio valiklį. Prie liežuvio prilimpa bakterijų ir apnašų, todėl valydami dantis nuvalykite ir jas.

Tarpdančių valymas yra svarbi burnos higienos dalis. Tarp dantų kaupiasi apie 50 procentų visų apnašų ir bakterijų, tai pagrindinė vieta, nuo kurios prasideda dantenų uždegimas. Atminkite, kad neužtenka įkišti dantų siūlą tarp dantų ir vėl jį ištraukti. Atsargiai įkišę dantų siūlą į tarpdantį, tarsi apgaubkite juo dantį ir iš pradžių braukite per vieno danties paviršių, paskui tame pačiame tarpdantyje tą patį pakartokite kitam dančiui. Vienam dančiui reikėtų skirti 3–4 judesius aukštyn – žemyn. Didesnius tarpdančius rekomenduojama išvalyti tarpdančių šepetėliais.

Siūlas yra nepamainomas valant tarpdančių paviršius, kur dantys (dažniausiai viršūnėmis) susiliečia.

Burnos skalavimo skystis taip pat labai svarbus prižiūrint tarpdančius: jis pašalina dantų apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų, ypač jei tarpdantyje dantų emalis nėra lygus ir dantų siūlas prabraukia tik danties paviršių. Kita vertus, burnos skalavimo skystis išplauna dantenų „kišenėse“ besikaupiančias bakterijas. Kasdienei dantų priežiūrai rekomenduotume ekologiškus ar natūralius burnos skalavimo skysčius, pagamintus uždegimą mažinančių ar bakterijas naikinančių vaistažolių pagrindu, o esant stipresniam dantenų uždegimui – antibakterinių medžiagų (antibiotikų) turinčius burnos skalavimo skysčius (atkreipkite dėmesį, kad šių burnos skalavimo skysčių, kaip ir dantų pastų, naudojimo terminas yra iki 2 savaičių!).

Burnos švaros įvertinimas –labai svarbus burnos higienos veiksnys. Du paprasčiausi būdai, kuriuos galite taikyti be papildomų priemonių, yra liežuvio ir dantų siūlo testai. Liežuviu perbraukite visus dantų paviršius. Po profesionalios burnos higienos procedūros dantys paprastai būna maloniai slidūs, taip pat turite jaustis ir po dantų valymo.

Iš pradžių liežuviu perbraukite priekinius viršutinius dantis iš išorės, nes tai lengviausiai pasiekiama sritis valant dantis, todėl geriausiai nuvaloma. Paskui palyginkite pojūtį su kitais dantimis, ypač sunkiau pasiekiamais galiniais apačioje. Taip pat liežuviu perbraukite galinių dantų tarpdančius – dažnai juntamas skirtumas net tarp galinių dantų paviršių ir tarpdančių.

Dantų siūlu (labiau tinka nevaškuotas) įvertinama, ar nėra kraujo ir koks dantų siūlo kvapas. Atminkite, kad sveikos dantenos nekraujuoja. Jei ant dantų siūlo yra šiek tiek kraujo, vadinasi, prasidėjęs dantenų uždegimas. Jei dantenos kraujuoja, bet neskauda ir tai nepraeina kelias dienas, net jeigu ir labai kruopščiai valote dantis ir tarpdančius, kreipkitės į dantų specialistą, kol dantenų uždegimas neįsisenėjo. Jei pauostę dantų siūlą pajausite nemalonų kvapą: arba tarpdantyje yra maisto likučių, kurie ten genda, arba jau prasidėjęs dantenų uždegimas, jos gali netgi pūliuoti. Judindami dantų siūlą kelis kartus į viršų ir į apačią klausykitės, ar jis girgžda. Jei girgžda, vadinasi, tas danties paviršius švarus.

Kadangi dantų apnašos yra svarbiausias dantų ir dantenų ligų veiksnys, svarbiausia kontroliuoti jų susidarymą. Daugiau dėmesio skirkite toms dantų vietoms, kur dantų apnašų indikatoriai rodo, kad blogai išvalote. Kita vertus, įvertinkite, ar pakankamai dažnai valotės dantis.

Kaip pasirinkti dantų pastą?

Odontologai teigia, kad nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį.

Pastų nuo uždegimo reikėtų vengti tiems, kurių dantys yra jautrūs, nebent iš tiesų labai kraujuotų dantenos. Šiuo atveju geriau rinktis specialias pastas jautriems dantims, kurias galima naudoti ir ilgiau. Visas kitas gydomąsias pastas reiktų naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites.
Tad jei pastą nuo uždegimo rinksitės patys, odontologai pataria pirkti kuo silpnesnę, neutralesnę, kurioje veikliųjų medžiagų nėra daug, geriausiai – su žolelėmis.

Balinamąsias pastas drąsiai gali naudoti tik tie, kurie turi visiškai sveikus dantis. Balinamosiose pastose yra kietųjų dalelių, kurios mechaniškai nutrina dantų pigmentą. Tiesa, pastaruoju metu gaminamos ir labai švelnaus poveikio balinamosios pastos. Kita vertus, jose gali būti net peroksido, kuris ne tik balina dantis, bet ir suteikia jiems blizgesio. Nedideliais kiekiais ši medžiaga nepavojinga, tačiau ilgai jos naudoti nepatartina. Norintiems didesnio balinamojo poveikio, galima iš pradžių dantis išsivalyti kita pasta ir tik tuomet dar kartą juos valyti balinamąja pasta. Pasta nubalins dantis, tačiau plombos liks tos pačios spalvos. Todėl prieš balindami pasikonsultuokite su savo odontologu.

Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti.
Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį?

Burnos higienistai dažniausiai rekomenduoja minkštus šepetėlius, mat jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis.

Vidutiniškai kieti ir kieti šepetėliai tinka turintiems protezuotų dantų. Šiuo atveju vertėtų turėti keletą: minkštuoju pamasažuoti dantenas, nuvalyti liežuvį, kietesnį naudoti protezuotiems dantims prižiūrėti.

Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus.
Kai kurios galvutės padengiamos specialia danga liežuviui valyti.

Yra sukurti ir balinamieji šepetėliai: tarp šerelių esančios gumutės padeda nutrinti dantų apnašas. Jie itin rekomenduojami rūkaliams, bet tinka ir visiems kitiems.

Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsiklaipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Patariama:

1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų ir raudonojo vyno, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų.
2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.
3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių ir tik tada valytis dantis.
4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu.
5.Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį.
6. Šiaudelio naudojimas – tokius gėrimus kaip kava ar raudonasis vynas patariama gerti per šiaudelį: dažantis gėrimas mažiau palies dantis. Šiaudelį patariama naudoti ypač po dantų balinimo procedūros.
7. Patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius.
8. Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis.
9. Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*