Valgykime tik gerai pažįstamus grybus

Nuodingi ir maistingi grybaiDaugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta grybus, vis dėlto kartais prisirenkame ir nuodingų grybų. Pavyzdžiui, kai kurie vyresni žmonės apsirinka dėl pablogėjusio regėjimo.

Valgomieji grybai – vertingi ir skanūs. Jų cheminė sudėtis ir baltymų kiekis panašus kaip mėsos. Grybai turi B grupės, PP, C, D, U vitaminų, geležies, jodo, cinko, magnio, fosforo, daug baltymų. Pavyzdžiui, džiovintuose baravykuose daugiau baltymų negu duonoje, kruopose ar jautienoje. Juose net – 84-95 proc. vandens, gausu mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl grybuslengvai pažeidžia pelėsiai, lervos bei bakterijos.

Bet grybai sunkiai virškinami. Todėl jų geriau nevalgyti sergantiesiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims. Nepatariama jų duoti  ir mažiems vaikams, mat jų skrandžiai nepakankamai išsivystę.
Deja, daugiau nei 100 rūšių Lietuvoje augančių nuodingų grybų pavojingi, iš jų 20-30 – labai pavojingi gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos nesuyra verdant. Nuodingesni jaunesni grybai, dar nuodingumas priklauso nuo augimo vietos, grybo amžiaus ir dydžio.

Grybais apsinuodijama kasmet. Dažnai apsinuodijimo simptomai  pajuntami tik po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų ir vėliau. Tuomet nuodai jau būna patekę į kraują, pažeidę kepenų, inkstų ir smegenų veiklą.

Nuodingiausi grybaižalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Ją miške galime rasti rudens pradžioje. Žalsvoje musmirėje (blyškioji) – yra 16 nuodingų medžiagų. Supainioti ją lengva su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas su žiedu ir sustorėjusiu pamato gumbu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Nuo žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, skauda pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išvirta musmirė skani, graži, todėl įtarimų nekelia, o išgelbėti apsinuodijusįjį pavyksta retai. Ne mažiau nuodinga smailiakepurė musmirė.

Itin nuodingi grybainuodingasis ir rausvasis nuosėdis, mirtinai nuodingas grybas – rausvėjančioji plaušabudė (pavasarį užauga parkuose, rečiau lapuočių miškuose, panaši į dirvinį valgomąjį pievagrybį), labai nuodingos rudeninė ir eglinė kūgiabudė, kurias grybautojai painioja su kelmučiais.

Nesižavėkite ir pavasariniais grybais bobausiais. Maistui tinka tik valgomasis bobausis, kitos rūšys: didysis, rudenis ir plėtrusis bobausiai, netinka maistui. Šiuose bobausiuose esanti nuodinga medžiaga giromitrinas skleidžia apgaulingą  malonų kvapą.
Išsiruošę grybauti pasidomėkite, kaip atrodo nuodingi grybai. Jei nepažįstate grybo ar jo išvaizda sukelia įtarimų, geriau jo neimkite.

Pagal apsinuodijimo simptomus nuodingi grybai skirstomi į tris grupes:
a)    virškinimo traktą erzinantys grybai  (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų suvalgius po 1-2 val. pakyla temperatūra, žmogus vemia, viduriuoja.
b)    grybai, veikiantys nervų sistemą (paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės). Po 2-3 val. prasideda  pykinimas, viduriavimas, vėmimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos.
c)    grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvoji, smailaikepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė). Po 8-24 ar net 48 val. ar daugiau sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.

Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo grybų rūšies ir kaip skubiai suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas pagal  simptomus ir slaptojo laikotarpio, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai, trukmę. Trumpas slaptasis laikotarpis – kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Jei apsinuodijimo požymiai atsiranda vėliau negu po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), apsinuodijimas gali būti sunkus ir pavojingas gyvybei (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

Apsinuodijus grybaissimptomai dažniausiai pajuntami staiga ir gali būti įvairūs:

  • pykinimas ir vėmimas;
  • smarkus vandeningas viduriavimas;
  • pilvo skausmai;
  • mieguistumas;
  • galvos svaigimas;
  • koordinacijos sutrikimas;
  • ašarojimas;
  • gausus prakaitavimas;
  • haliucinacijos;
  • pakitęs pulsas, kvėpavimas;
  • sąmonės praradimas;
  • traukuliai.

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais

Tikslai:
1.    Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
2.    Apsinuodijęs žmogus kuo greičiau (per 2 valandas) turi patekti į gydymo įstaigą.

Veiksmai:
Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Ką tik suvalgiusiam grybų sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį.
Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo periodo, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba kuo skubiau patys vežkite į ligoninę.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvėpuoja. Nekvėpuojančiam žmogui atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir per burną įpūskite du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, stabiliai paguldykite jį ant šono, kad neužspringtų vemdamas. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę!!!

Patarimai grybautojams:

  • Valgykite  tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna labai panašūs.
  • Grybaukite toliau nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20-500 metrų esančiuose miškuose, nes grybai kaupia sunkiuosius metalus.
  • Maistui tinka virti jauni grybai. Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau.
  • Galima apsinuodyti ir senais, ištižusiais, sukirmijusiais ar laiku neapdorotais valgomaisiais grybais.
  • Nevalgykite stipriai šalnų pakąstų grybų – juose susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).
  • Rinkdami grybus gerai nuvalykite žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose susidaro anaerobinės sąlygos (kai nėra deguonies) ir gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, kurios išskiria labai nuodingą egzotoksiną. Jei išsipūtė stiklainio dangtelis ar atsirado įtartina spalva – grybų nevalgykite.
  • Pagamintą grybų patiekalą suvalgykite tą pačią dieną, o konservuotus suvartokite per pusmetį. Konservuotų grybų nepirkite turguje.
  • Valgydami grybus nevartokite alkoholinių gėrimų.
  • Paruoštus grybus laikykite šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 laipsnių C temperatūroje.
  • Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tuomet grybai kietesni ir tvirtesni. Grybavimui tinkamiausios  medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais. Būtinai turėkite peilį.

 

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *