Valgysi per riebiai – prišauksi ligą
„Kasmet per 50 proc. mirčių Lietuvoje įvyksta dėl širdies ir kraujotakos ligų, o mirtingumas nuo šių ligų Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus“ – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė
Blogiausia, kad didžiąją dalį vyrų ir daugiau nei pusę moterų dėl širdies ir kraujagyslių ligos iškart ištiko infarktas, arba mirtis. Liga žmones pakirto be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę priežastį – aterosklerozę – galima buvo įveikti. Medikai išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolio kiekį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį. „Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Taigi vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų cholesterolio kiekio reguliavimas “ – atkreipia dėmesį prof. Ž. Petrulionienė.
Kardiologė priminė, kad Lietuvoje vykdomos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas per 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas akcentavo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepasitikrina savo cholesterolio lygio. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino.
Vyrams dažniau nustatomas padidėjęs cholesterolis nei moterims. „Ligų priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mityboje. Gyventojų apklausa parodė, kad mes įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad mūsų maistas labai riebus. Gausiai vartojame gyvulinius riebalus – grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus“, – tyrimo duomenis komentavo prof. R. Stukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima įžvelgti tam tikrą paradoksą – žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai (78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų) ir didina ligų riziką. Tačiau maisto produktus Lietuvos gyventojai renkasi labiau pagal kainą ir skonį nei pagal naudą sveikatai.
Prof. Ž. Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kur valgoma riebiai ir daugiausiai gyvulinės kilmės riebalus, aterosklerozė progresuoja daug sparčiau. Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų suvartojamų riebalų).
Medikai perspėja, jog cholesteroliui pasiekus kritinę ribą, vaistai cholesteroliui mažinti jau yra būtini.
Prof. Ž. Petrulionienė teigė, kad sureguliavus mitybą ir atsisakius kitų rizikos veiksnių, mirtingumą Lietuvoje galima gerokai sumažinti.
Be to, šiuo metu Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: nemokamai tikrinami sveiki 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, ar jie turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių.
