Kaip numalšinti stresą?

Stresas pavojingas sveikataiAtlikus tyrimą paaiškėjo, jog devyni iš dešimties žmonių pastaraisiais metais kentė streso simptomus, o vietoj efektyvios kovos su stresu emocijas išliejo bardamiesi arba įnikę į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį paprastu testu.

„Kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, motyvuojantį efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai. Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos. Stresą gali sukelti tokios situacijos kaip šeimą užklupusios ligos, darbo praradimas, santykių griuvimas, finansinės problemos ir pan. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai stresas stiprus ar ilgai užsitęsia, jis tampa labai pavojingas”, – teigia Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys.

Stresą bando išrėkti

Daugiausiai su stresu apklaustieji siejo suprastėjusią nuotaiką ir jos svyravimus (85 proc.), padidėjusį nervingumą ir irzlumą (74 proc.), kas trečias įvardijo nusilpusį imunitetą. Didžiuosiuose miestuose streso lygis gerokai didesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose. Pavyzdžiui, tik 8 proc. Vilniaus gyventojų pastaraisiais metais nejuto streso simptomų.
Kaip kovojame su stresu? Net 8 iš 10 apklaustųjų teigė, jog jų artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ir pan. ant artimųjų, taip pat nemaža dalis stengiasi daugiau dėmesio skirti pomėgiams (35 proc.). Net penktadalis žmonių stresą malšina alkoholiu – ypač  mažuose miestuose bei kaimuose. Alkoholiu problemas sprendžia kone pusė, o sostinėje – 1 iš 10 apklaustųjų artimųjų. Tokie efektyvūs kovos su stresu būdai kaip sportas, magnio preparatai, meditacija – pamirštami. Iš rezultatyvių sprendimų išsiskyrė tik dėmesys mėgstamai veiklai. Tiesa, tai labiau būdinga didmiesčio gyventojams.

Stresas skatina ligas ir mirtingumą

„Laiku nesuvaldytas ir nuolatinis stresas sukelia rimtas ligas. Nusilpsta ne tik psichika, bet ir imunitetas, biocheminiai organizmo procesai, todėl išauga tikimybė susirgti širdies, skrandžio ir kitomis ligomis. Atsiranda sunkumų bendraujant, su stresu nesusitvarkantis žmogus yra linkęs atsiskirti, įnikti į svaigalus”, – teigia Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis. Jis atkreipia dėmesį, jog stresas turi itin didelės įtakos atsirasti įvairiomis ligomis net mirtingumui ir streso mastą Lietuvoje ragina vertinti rimtai.

Doc. E. Laurinaitis patiriantiems stresą pataria ryžtingai spręsti problemas. „Įtampos nualinti žmonės dažnai vengia problemomis dalintis su artimaisiais, tačiau būtent bendravimas gali padėti rasti išeitį. Kova su stresu alkoholiu nėra veiksminga, atvirkščiai, problemas gilina dar labiau”, – atkreipia dėmesį doc. E. Laurinaitis. Specialistai pataria mažinti svaigalų kiekį ir pereiti prie sveikesnės mitybos. Nervų sistemai itin reikalingas magnis. Jei savarankiškai streso įveikti nepavyksta, reikėtų kreiptis pagalbos į gydytoją.

Bus galima išsimatuoti streso lygį

Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas prof. Valmantas Budrys pristato streso lygio matavimo testą. Streso testą sukūrė Vengrijos streso valdymo ekspertai, asociacija įvertinto ir patvirtino jo Lietuvos gyventojams. „Užsienio šalyse streso problema keliama valstybiniu lygmeniu – įgyvendinamos įvairios programos, gyventojai informuojami, kaip efektyviai kovoti su stresu. Streso lygis šiuolaikinėje visuomenėje pasiekė tokį piką, kad be žalos sveikatai, visuomenėje juntamos neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės”, – teigia prof. V. Budrys.

Streso testas suteiks galimybę paprastu būdu sužinoti streso lygį bei gauti patarimus, kokiais būdais kovoti su stresu. Streso testą sudaro 20 teiginių. Testas bus paskelbtas viename Lietuvos naujienų portalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *