Donoro širdelė –iš Rygos į Vilnių

Donoro širdis išgelbėjo vaiko gyvybęSkambučio iš Rygos P. Stradinos klinikinės ligoninės „BaltTransplant“ Latvijos skyriaus vadovo Sergejaus Truškovo, Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM sulaukė ankstyvą birželio 26 d. popietę. Apie galimybę vykti eksplantuoti donoro širdies koordinatorė Asta Lukošiūtė informavo kardiochirurgus, į pagalbą buvo pakviesta sraigtasparnio įgula. Nacionalinis transplantacijos biuras yra pasirašęs sutartį su Krašto apsaugos ministerija, pagal kurią kariniai sraigtasparniai talkina perskraidinant donoro organus. Į pagalbą kviečiami ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai bei policija.

Laikas transplantologijoje yra ypatingai svarbus, nes trukmė, kai širdis turi priglusti kitoje krūtinėje, nerekomenduojama ilgesnė kaip 4 valandos. Todėl ir pasitelkiami sraigtasparniai, kurie tą laiką trumpina. Operatyviai ir sklandžiai donoro organą transportavo Kaune, Antrajame paieškos ir gelbėjimo poste, budėjusi įgula, vadovaujama kapitonas. Laimio Aleknavičiaus. Biuro koordinatoriams tenka ypatingos svarbos darbas – sureguliuoti sklandų, sinchronišką visų tarnybų darbą, nes operacijos tokiais atvejais yra pradedamos dviejose ligoninėse – operuojamas donoras ir recipientas. Koordinatorių darbas buvo atliktas nepriekaištingai.

Donoro iš Latvijos širdis – plaka lietuvio krūtinėje

Šiąnakt Karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgula iš Rygos tarptautinio oro uosto į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas perskraidino donoro organą. Ši transplantacija yra išskirtinė dėl daugelio aspektų. Pirmą kartą Lietuvos transplantologijos istorijoje širdis gauta iš kaimyninės šalies. Pirmą kartą mūsų chirurgai vyko į kaimyninę šalį eksplantuoti (išimti) širdies. Išskirtinis tai atvejis dar ir todėl, kad kalbame apie kūdikį, kurio širdelė nuo gimimo nepajėgė visaverčiai dirbti ir transplantacija buvo vienintelis vaiko gyvybės išgelbėjimas. Vilčių greitai sulaukti donoro – nebuvo. Patyrę gydytojai savo praktikoje sunkiai gali rasti panašią istoriją, kai kūdikiui donorinio organo sulaukiama greitai. Tai galima vadinti stebuklu ar Dievo dovana.

Naktis operacinėje

Santariškių klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro kardiochirurgai mažylį operavo 4 valandas. Operacija praėjo sklandžiai.

Apie vaikų širdies transplantaciją

Lietuvoje šiuo metu širdies transplantacijos laukia 3 vaikai. Sulaukti donoro širdies – labai sudėtinga. Žmonėms, kurie netenka savo atžalų, dovanoti jų organus kitų gyvybėms gelbėti yra nepaprastai sunku, tiesiog tuo metu galvoti apie kitus nėra lengva užduotis. Širdies transplantacijoje yra svarbi žmogaus kūno masė, ūgis. Parinkti širdelę vaikui keblu dėl to, kad donorų būna mažai. Lietuvos vaikų transplantologijos istorijoje iki šiol širdies persodinimo operacijos atliktos 2 vaikams iki trejų metų. Mūsų šalis – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje tokios operacijos atliekamos.

Donoro širdelėŠiemet atliktos 5 transplantacijos iš gyvojo donoro

Gyvoji donorystė mūsų šalyje galima tarp artimų giminaičių ir sutuoktinių. Dažniausios transplantacijos, kai tėvai dovanoja inkstą savo vaikui. Apie ketvirtadalis tokių transplantacijų anksčiau negalėdavo būti atliekamos dėl nesuderinamų donoro ir recipiento kraujo grupių. Šiuo metu tai jau nėra kliūtis. Šiemet VUL Santariškių klinikose liepos mėnesį planuojama atlikti ketvirtąją nesuderinamų kraujo grupių transplantaciją iš gyvo donoro. “Tai yra galimybė padidinti transplantacijų kiekį. Tai reiškia, kad didėja skaičius žmonių, kuriuos išvaduojame nuo dializės procedūrų”, – sako VUL SK Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas.

Mūsų šalyje yra dvi gyvosios inkstų donorystės rūšys – transplantacijos esant suderinamoms ir nesuderinamoms kraujo grupėms. Pastarajai recipientas ruošiamas žymiai ilgesnį laiką, nes reikia pasiekti tokią būklę, kai organizmas bus pasirengęs priimti donoro organą, pašalinus antikūnus, galinčius sukelti atmetimo reakcijas. Pagal Japonijoje atliktus tyrimus nustatyta, kad po nesuderinamos kraujo grupės organo persodinimo recipientai kiek dažniau serga infekcinėmis ligomis, tačiau jos yra išgydomos antibiotikais ir pavojaus recipiento gyvybei nekelia.

“Vienas didžiausių rūpesčių – psichologinis barjeras, kurį reikia peržengti ir paprašyti savo artimo giminaičio dovanoti inkstą. Nors eksplantacija (inksto išėmimas iš gyvojo donoro) galima atlikti tik visiškai sveikam žmogui, prieš operaciją jis yra kruopščiai ištiriamas, tačiau kartais žmonės svyruoja, abejoja dėl sveikatos. Tai pasakytina ypač tais atvejais, kai kalbama apie vienintelį dirbantį šeimoje, kuris išlaiko visus šeimos narius. Užsienio šalyse dirba psichologai, kurie padeda žmonėms susitvarkyti su kylančiomis abejonėmis”, – teigia doc. M. Miglinas.

Po nesuderinamos kraujo grupės donoro inksto transplantacijos sudėtingiausios 2 pirmosios savaitės po operacijos. Šiuo laiku galima atmetimo reakcija, stebimas antikūnų prieš kitą kraujo grupę titras, gali tekti kraują išvalyti nuo šių antikūnų. Visi trys pacientai, kuriems atliktos transplantacijos, esant nesuderinamoms kraujo grupėms, jaučiasi gerai. Šiuo metu yra ruošiami tiek nesuderinamos, tiek suderinamos kraujo grupės recipientai ir donorai inksto transplantacijai. Taip pat atliekamas ir mirusių donorų organų persodinimas ligoniams. Šiemet atliktos 28 inkstų transplantacijos.

Nacionalinio transplantacijos biuras šiuo metu dalyvauja 3 tarptautiniuose projektuose, kuriuose gyvajai donorystei skiriama daug dėmesio. Šalys partnerės, dalyvaudamos projektuose, dalinasi gerąja praktika, kuriamas gyvųjų donorų registras, siekiama gyvų donorų organų saugumo didinimo, svarstomas gyvosios donorystės rūšių taikymas skirtingose šalyse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *