Greičiau pasveikti padeda baltymai

Daugėjant sergančiųjų koronavirusu, didelis dėmesys skiriamas ligų prevencijai, o susirgus siekiama kuo greičiau atsigauti, nes nusilpus organizmui COVID-19 infekcija dar pavojingesnė. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog greičiau atsigauti po ligos padeda angliavandenių turintys produktai.

Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako, kad sveikstant būtinas pakankamas kalorijų, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų įsisavinimą gerinančių angliavandenių ir riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui reikalingų riebalų kiekis.

„Tačiau jei sveikatos būklė yra itin prasta ir organizmui reikia kuo skubiau atsikurti, svarbiausias yra reikiamas baltymų ir kalorijų kiekis. Tik po to turime galvoti apie skaidulas ar kitas maistines medžiagas“, – sako ji.

Apklausos duomenimis, 31 proc. gyventojų galvoja, kad angliavandeniai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, viso grūdo dalių gaminiai ir košės, padeda greičiau atkurti jėgas sergant.

„Sveikimo procesas yra imlus kalorijoms, o vaisių ir daržovių kalorijų tankis yra mažas. Todėl norint pasveikti kartais svarbiau yra kalorijos, o ne vitaminai ir mineralinės medžiagos, gaunamos su vaisiais. Ne kartą susidūriau su situacija, kai pacientas neturi apetito, tačiau ant palatoje šalia jo lovos esančios spintelės gausu vynuogių ar apelsinų. Vieną kitą vynuogę ar apelsino skiltelę įveikti jis gali, tačiau su vaisiais be vitaminų ir mineralinių medžiagų gaunama ir fruktozės, kuri šiek tiek slopina apetitą. Tai reiškia, kad žmogus ir vėl nebenori valgyti nei košės, nei mėsos patiekalo, kurių jam išties reikia“, – aiškina gydytoja dietologė.

Sveikstant baltymai – pirmoje vietoje

Pagal tyrimo duomenis, antroje vietoje po angliavandenių yra baltymai. 24 proc. apklaustųjų mano, kad po ligos gali padėti daug baltymų turintys produktai, tokie kaip mėsa ar varškė. Jų nauda labiausiai įsitikinę jauniausi, 18-25 m., respondentai (28 proc.) ir namų šeimininkės (33,3 proc.).

Tačiau gydytoja E. Gavelienė sako, kad sergant ir siekiant atsigauti po ūmios ligos būtent baltymai turėtų būti pirmoje vietoje.

„Norint kuo greičiau atsistoti ant kojų, būtina vartoti daug baltymų turinčių maisto produktų – tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Visaverčių ir gana lengvai įsisavinamų baltymų šaltiniai yra mėsa, kiaušiniai, rūgusio pieno produktai ir žuvis. Sveikstant naudingos įvairios kruopos: grikiai, bolivinė balanda, avižų dribsniai, kuriuose taip pat gausu baltymų ir naudingųjų angliavandenių“, – rekomenduoja gydytoja.

Pasak gydytojos E. Gavelienės, baltymai reikalingi sveikstant vykstančiai intensyviai hormonų ir  fermentų veiklai, taip pat ląstelių atsinaujinimui.

Gali prireikti ir maisto papildų  

24 proc. respondentų neabejoja, kad greičiau pasveikti padeda maisto papildai. Pavyzdžiui, žuvų taukai ir gerosios bakterijos. Maisto papildus dažniau nurodė moterys (26,9 proc.) ir vyriausi tyrimo dalyviai (56 m. ir daugiau) – 26,3 proc.

Gydytoja dietologė išskiria dvi maisto papildų kategorijas. Viena – vitaminų, multivitaminų, atskirų mikroelementų, baltymų preparatai. Kita – papildomo maitinimo gėrimai. Tai specialus medicininis maistas, kuriame yra kalorijų, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, sveikatai palankių riebalų, ir angliavandenių bei skaidulų.

„Apetito neturinčiam žmogui labai svarbūs papildomo maitinimo gėrimai. Po to atsižvelgiant į jo būklę ar pažeistą organą, nusprendžiama, ar jo racioną dar papildyti tam tikrais mikroelementais, vitaminais arba baltymais“, – teigia gydytoja E. Gavelienė.

Badavimui gydytojai nepritaria

Gydytoja pasakoja, kad jai tenka išgirsti pacientų nuomonę, jog pasveikti padės dalinis arba visiškas badavimas.

„Ne kartą girdėjau, kaip žmonės sako, kad kai šuniukas suserga, jis nieko nevalgo, todėl, kai sergu, man irgi valgyti nereikėtų. Tačiau esant bet kokiam sveikatos sutrikimui reikia daugiau energijos – audinių atsinaujinimui po operacijų, organizmo atsikūrimui po karščiavimo ar ląstelių atsinaujinimui pasibaigus kosuliui. Tai reiškia – daugiau kalorijų“, – sako ji.

Gali padėti sveikatai mažiau palankus maistas

21 proc. apklaustųjų mano, kad bet koks, kad ir nesveikas maistas, teikiantis džiaugsmo sergančiajam, gali padėti jam pasveikti. Daugiausiai taip mano vyriausi respondentai (56 m. ir daugiau) – 24,4 proc. ir gaunantys mažiausias pajamas (iki 300 eurų) – 24,5 proc.

Gydytojos E. Gavelienės teigimu, kai apetitas yra dingęs, pavyzdžiui, po sunkių operacijų ar onkologinių susirgimų gydymo, bandoma pasitelkti įvairius būdus.

„Tokiu atveju paciento maistinių medžiagų poreikį stengiamasi patenkinti maitinant pro zondą ar veną. Bet jei toks ligonis nori kokio nors, kad ir sveikatai nepalankaus, maisto – tai yra geras ženklas. Ir jam niekas nedraudžia valgyti net ir „greitą“ maistą. Teko susidurti su situacija, kai mėsainis, žmogui atnešęs džiaugsmą, paskui atgaivino norą valgyti ir kitokį maistą“, – pasakoja specialistė ir priduria, kad pirmenybė visgi teikiama sveikatai palankiam maistui.