Sveika gyvensena

Apsisaugokime nuo žiemos šalčio

Šaltis - pavojai ir apsaugaNors vis dažniau minimas pasaulinis klimato atšilimas, o Kalėdas tenka sutikti be sniego, lietuviams žiemos šalčių visiškai pamiršti nepavyksta – kiekvienais metais sausio – vasario mėnesiais vis dar pasitaiko keletas dienų, kai temperatūra nukrenta net iki -30 laipsnių C ir žemiau. Šalčio aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga bei būsto šildymas, naujagimiai, laikomi šaltose patalpose, keliautojai, medžiotojai, benamiai, alkoholį bei narkotikus vartojantis asmenys.

Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija arba bendru kūno sušalimu (temperatūra – (mažiau kaip +35°C). Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į patalpas. Krentant kūno temperatūrai, žmogus darosi viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti.

Neretai šaltyje nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai, taip pat ir tos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva.

Kaip apsisaugoti nuo šalčioKą daryti, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

  • Geriausia būtų visai neiti iš namų, bet jei tai būtina – tinkamai apsirenkite. Be to, lauke stenkitės būti kuo trumpiau ir nesileiskite į kelionę vienas (ypač jei esate vienkiemio gyventojas).  Visada turėkite su savimi degtukų.
  • Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva. Suaugusieji ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės), siauros avalynės. Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais (taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę). Jei jaučiate, kad per šilta, nusiimkite vieną drabužių sluoksnį.
  • Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones). Jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apvynioti laikraščiu, apsimauti polietileninius maišelius ir tik po to apsiauti batus.
  • Valgykite pakankamai, kaloringesnį maistą negu vasarą. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
  • Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali sąlygoti greitesnį galūnių nušalimą.
  • Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš einant į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
  • Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
  • Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
  • Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei dirbti lauke privalote, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai.
  • Šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

Saugokitės nušalimų

Kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų grėsmė.
Esant šaltam orui ir būtinybei eiti į lauką, visuomenės sveikatos specialistai pataria avėti patogiais, jokiu būdu ne per ankštais batais, vilkėti šiltais rūbais. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens.

Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai.

Nušalus oda pabąla, po to pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau ilgainiui skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis pagrindo nėra, nes skausmas išnyksta audiniams apmirus. Tose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.

Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekusieji, pavargusieji, neblaivūs. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Didžiokienė teigia, kad nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.

Antrojo laipsnio nušalimo požymis- paviršinių odos sluoksnių sunykimas. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.

Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio nušalimas konstatuojamas, kai pažeidžiami kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.

„Nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą“, – pataria A. Didžiokienė, – „Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.“

Norint išvengti nušalimų, rūpintis savimi ir rengtis šitais, patogiais drabužiais, avėti patogiais ir jokiu būdu ne per ankštais batais bei nepamiršti pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais.

Alina Didžiokienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė