Pavojus sveikatai tyko patalpoje

Gali atrodyti, kad pasislėpti nuo aplinkos teršalų galima namuose. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Teršalai patalpose dažnai pavojingesni už esančius lauke. Tinkamai nevėdinant kambarių, jie kaupiasi ir kenkia sveikatai. “, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė.

Kodėl būtina vėdinti patalpas?

Docentė sako, kad oro poreikis per parą 88 procentai. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius produktus: maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.). Apie 90 proc. laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Oro užterštumo pojūtis atsiranda pirmiausia dėl šilumos, drėgmės ir nemalonių kūno kvapų. Netinkamai vėdinant, nepakanka oro, tvanku, tvyro nemalonūs kvapai, patalpose gali būti per karšta, per šalta, jaustis skersvėjis bei atsirasti „ligoto pastato“ sindromas.

„Yra patalpų, kuriose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi bloga savijauta, silpnumu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Tai būdinga „ligoto pastato“ sindromui“, – sako mokslininkė. Šio sindromo simptomai yra ir galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, akių, nosies ar gerklės dirginimas, sausas kosulys, odos niežulys, nuovargis, balso užkimimas, alergijos, dažnesni astmos priepuoliai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas nustatė, kad daugiau kaip 30 proc. naujuose ar rekonstruotuose pastatuose dirbančių ir gyvenančių žmonių  serga dėl  „ligoto pastato“ sindromo. Viena iš pagrindinių priežasčių – prastas vėdinimas.

Dulkės – mažiausiai pavojingos 

Netinkamai vėdinamose patalpose daugelis medžiagų tampa teršalais. Pagrindiniai jų židiniai statybinės, apdailos (lakieji organiniai junginiai), polimerinės medžiagos, dujų degimo produktai (anglies monoksidas), žmogaus skleidžiamos bei dėl buitinių procesų išsiskiriančios medžiagos, tabako dūmai (benzenas).

„Mažiausiai pavojingos yra medienos ir gamtinės dulkės, kurios išsiskiria įvairios  veiklos metu. Pavojingiausios – sintetinės medžiagos, įvairios rūgštys (azoto, boro), chromo, nikelio junginiai, vaistai“, – vardija dr. V. Misevičiūtė. Žmogus skleidžia iki 400 cheminių junginių, daugiausia – CO2. Didėjant jo kiekiui ore, mažėja dėmesio koncentracija, apima žiovulys, mieguistumas. Vėdinimas yra ir profilaktikos priemonė nuo gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų, nes mažina sprogiųjų ir degiųjų priemaišų  koncentraciją ore. Vėdinamų patalpų  atitvarų eksploatavimo trukmė ilgesnė, nes nesiformuoja pelėsis, grybeliai, pastato atitvaros nedrėksta.

Kaip tinkamai vėdinti patalpas?

Anot dr. V. Misevičiūtės, natūralus ar mechaninis vėdinimas yra veiksmingiausias būdas palaikyti tinkamą oro kokybę.“. VGTU docentė pateikia keletą patarimų: „Gyvenamuosius kambarius galima vėdinti atidarant langus. Šaltomis dienomis reikėtų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare“. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad vėdinti  nedera esant smogui – geriau luktelėti, kol jį išsklaidys vėjas.

Kitas patalpas, dr. V. Misevičiūtės teigimu, derėtų vėdinti kai reikia, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei turėtų įsijungti gartraukis, kuris pašalintų gaminant maistą išsiskyrusią šilumą, garus ir kvapus. Ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu. Tiems, kurie vengia atidaryti langą bijodami prarasti šilumą, mokslininkė pataria pasvarstyti apie vėdinimo sistemą su šilumogrąža: „Naudojant šilumogrąžą, šalinamo oro šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti, todėl reikia mažesnio galingumo šildytuvo, sistema veikia ekonomiškiau“. Dr. V. Misevičiūtės nuomone, patalpas vėdinti  būtina: „Geras patalpų oras teigiamai veikia sveikatą, darbo našumą, taip pat sumažina sveikatos priežiūros išlaidas“.