Kačių pūslelinė infekcija
Jeigu katinėlio nosis užgulta – jis čiaudi, ašaroja ir sloguoja jūsų augintinis nebūtinai persišaldė. Tai gali būti kačių herpeso virusinė infekcija, kitaip vadinama rinotracheitu.
Kačių (lot. Felis) herpes (FHV) infekcija (infekcinis rinotracheitas) yra virusinė liga, sukeliama I tipo Herpeso viruso. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio herpein, kuris reiškia „tykoti, sėlinti”. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės, šis virusas turi gebėjimą išvengti nespecifinio imuninės sistemos apsaugos mechanizmo bei polinkį slėptis (tūnoti) organizme, o sulaukus palankaus momento (organizmui nusilpus) jis sukelia virusinę infekciją. Šiuo virusu gali sirgti naminės ir laukinės katės bei zoologijos soduose laikomi stambiausi šios šeimos plėšrūnai.
Suaugusios katės nuo šio viruso miršta retai, tačiau kačiukai – iki 30 proc. Neskiepytoms katėms FHV-1 infekcija gali kartotis visą katės gyvenimą.
Kaip užsikrečiama FHV-1 virusu?
Pagrindinis FHV-1 šaltinis – sergančios ir virusą turinčios katės, kurios pasveikusios dar 9-19 mėn. gali išskirti aktyvų virusą. Užsikrečiama oro – lašeliniu ir tiesioginio kontakto būdu nuo kitų kačių per jų išskyras iš nosies, akių ar kitas biologines medžiagas. Taip pat katinas reproduktorius šia liga gali užkrėsti katę per spermą, o virusą nešiojanti katė – katiną per makšties išskyras. Šis virusas atsparus aplinkos sąlygoms, todėl katės gali užsikrėsti ir kitais būdais. Gyvūno savininkas, lankydamasis kačių veisyklose, parodose, beglostydamas jau sergančią katę šią infekciją gali parnešti savo katinėliui. Žmonės kačių HV-1 užsikrėsti negali.
FHV-1 infekcijos požymiai?
Patekus infekcijai pirmieji ligos simptomai išryškėja po 2-3 ar 10 dienų: skaidrios vandeningos išskyros iš nosies ir akių, kosulys, pakilusi gyvūno temperatūra. Paskui išskyrų gausėja, neretai su kraujo ar pūlių priemaišomis. Temperatūra pakyla iki 40 – 40,5 laipsnių C. Nosies, ryklės ir gerklų gleivinė parausta ir labai patinsta. Vėliau ant gleivinės atsiranda baltos apnašos, po kuriomis atsiveria opos. Gyvūnėlis kvėpuoja išsižiojęs, švokščia ir kosėja. Padidėja pažandžių limfiniai mazgai bei padidėja seilėtekis.
Jeigu FHV-1 infekcija patenka į organizmą per akies gleivinę, atsiranda konjunktyvitas, pasirodo serozinės išskyros su pūliais.
Antrinio užsikrėtimo metu (jau persirgus) katėms, užsikrėtusioms herpes virusine infekcija, akių negalavimai gali būti žymiai rimtesni. Saugusioms katėms išsivysto ragenos uždegimas – keratitas, kuris yra pagrindinis FHV-1 simptomas.
Liga labai sunki, jeigu FHV-1 užsikrečiama kartu su Calici virusu arba Corona virusine infekcija (infekciniu peritonitu), leukemija arba imunodeficito virusu. Jeigu gyvūno imunitetas stiprus, liga pradeda trauktis jau antros savaitės pabaigoje, o simptomai išnyksta apie ketvirtą savaitę. Tačiau persirgę gyvūnai gali ir toliau platinti FHV-1 dar keletą mėnesių. Organizme virusą suaktyvina peršalimas, perkaitimas, ultravioletiniai spinduliai, infekcinės ligos (sumažėja organizmo atsparumas), traumos, stresas, pervargimas, endokrininiai veiksniai (vaikingumas). Susirgus antrine (atkryčio) infekcija rinotracheito forma lengvesnė, tačiau akys pažeidžiamos labiau. Išsivysto lėtinis konjunktyvitas arba keratitas. Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba baltuma), dėl kurio labai susilpnėja rega.
Ar galimos komplikacijos?
Klastingas FHV-1 lengvai „sudaro sąjungą” su antrine bakterine ar grybeline infekcija ir atsiranda komplikacijos: bronchitas, sunkus plaučių uždegimas, lėtinis prienosių ančių uždegimas, virškinamojo trakto sutrikimas bei encefalitas (ypač išsekusiems gyvūnams).
Kokio amžiaus katėms didžiausias pavojus užsikrėsti?
FHV-1 pavojingas visokio amžiaus katėms ir visoms jų veislėms. Tačiau dažniausiai ir sunkiausiai serga tik gimę kačiukai. Šia liga gali užsikrėsti neskiepyta vaikinga katė, todėl jaunikliai gali gimti nešsivystę arba jau užsikrėtę. Suaugusios katės šia infekcija gali persirgti lengvai. Dažnai net negydant požymiai išnyksta per 7-10 d., tačiau katė gali platinti šį virusą aplinkoje. FHV-1 infekcija gali būti paplitusi tarp benamių, nevakcinuojamų kačių.
Ką daryti?
Nedelsiant reikia kreiptis į veterinarinę gydyklą, kurioje bus atlikti tyrimai bei veterinarijos gydytojas paskirs gydymą.
NMVRVI virusologė dr. Ingrida Jacevičienė pataria kiek įmanoma izoliuoti sergantį gyvūną nuo kitų. Gyvūnų laikymo patalpas ir priežiūros instrumentus bei priemones reikia apdoroti dezinfekciniais tirpalais ir laikytis asmens higienos (plauti rankas su muilu). Gyvūnų savininkui, kurio katinui įtariama FHV-1 infekcija, nederėtų lankyti kates namuose laikančių draugų ar kaimynų. Po apsilankymo kačių parodose, veislynuose ar kontakto su kitomis katėmis, rankas reikėtų kruopščiai nusiplauti su muilu.
FHV-1 infekcijos diagnostika
Daugumai saugusių kačių HV-1infekcija praeina be jokių simptomų, tačiau šį virusą nešiojančios katės, gali kelti pavojų jauniems kačiukams ir veislinėms katėms veislynuose, gyvūnų prieglaudose ar namuose. Virusinę ligą galima nustatyti tik tyrimais. Pasak virusologės dr. Ingridos Jacevičienės, FHV-1 organizme nustatomas iš kraujyje esančių specifinių antikūnų.
Anksčiau šį tyrimą galima buvo atlikti tik užsienio laboratorijose. Tačiau dabar kačių HV-1 diagnostinis imunofermentinės analizės (IFA) tyrimas jau atliekamas ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriuje Vilniuje.
Kokios šios infekcijos profilaktikos priemonės?
Pagrindinė profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Kačiukai skiepijami 8-10 savaičių, geriausia- 2 ar 3 kartus. Pakartotinė vakcinacija turi būti atliekama po 1 metų. Skiepijamas gyvūnas turi būti sveikas, antraip skiepai gali nebūti efektyvūs. Todėl laiku atliekami profilaktiniai tyrimai padės apsaugoti gyvūnus ir veislyną ir nuo kitų kačių infekcijų: Herpes Calici, Corona, panleukopenijos, leukemijos ir imunodeficito virusų. Prieš kergimą taip pat patartina atlikti minėtų virusinių infekcijų profilaktinius tyrimus.
Daugiau informacijos apie gyvūnų virusinių ligų tyrimus NMVRVI internetinėje svetainėje www.nmvrvi.lt.
