Kaip palengvinti bronchinės astmos simptomus?

Reguliarus judėjimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti bronchinės astmos  paūmėjimų dažnį. Fizinis aktyvumas gali palengvinti dusulį, kosulį ir švokštimą. Apie tai, kas lemia astmos paūmėjimus ir kaip dar galima pagerinti savijautą, pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė.

Kas provokuoja sunkesnę ligos formą?

„Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė bronchų liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais, kurių metu vargina dusulys, kosulys, švokštimas ar spaudimo pojūtis krūtinėje. Simptomai dažniausiai sustiprėja naktį arba paryčiui, o ligos sunkumas gali labai skirtis – nuo lengvos iki sunkios formos“, – aiškina šeimos gydytoja.

Astmos išsivystymą lemia tiek genetiniai, tiek žalingi aplinkos veiksniai. Didelę reikšmę turi paveldimumas, kontaktas su alergenais bei įvairios infekcijos. Ne mažiau svarbūs tabako dūmai, netinkami mitybos įpročiai bei nutukimas. Vis dėlto net ir nustačius diagnozę, didžiausiu iššūkiu dažnai tampa ne pati liga, o jos kontrolė.

„Dažnai sunku išvengti aplinkoje esančių dirgiklių, kurie lemia simptomų pasikartojimą ir ligos paūmėjimus. Tai žiedadulkės, gyvūnų, ypač naminių, epidermis, namų dulkių erkės, grybeliai. Įtakos turi oro tarša, lakios dirginančios medžiagos, neretai sutinkamos darbo aplinkoje. Astmos priepuolius gali išprovokuoti stiprūs kvapai, fizinis krūvis, psichologinė įtampa“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Susiduriantiems su šiais veiksniais, dažniau prireikia didesnių medikamentų dozių, progresuoja kvėpavimo takų pažeidimai ir didėja kvėpavimo takų infekcijų rizika.

Užsitęsęs priepuolis išduoda ligos paūmėjimą

Astma neretai paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą, trikdo miegą. Blogėja fizinio krūvio tolerancija – tampa sunkiau judėti, atlikti kasdienius darbus. Ilgainiui tai sukelia nuovargį, mažina darbingumą ir gyvenimo kokybę.

„Nepaisant to, dalis pacientų nevengia provokuojančių veiksnių, toliau rūko ar per dažnai naudoja greito poveikio inhaliatorius vietoje nuolatinio gydymo. Taip pat neretai delsia kreiptis į gydytoją, nors simptomai akivaizdžiai stiprėja“, – pastebi D. Banaitytė.

Artėjantį astmos paūmėjimą dažniausiai išduoda stiprėjantys simptomai ir didėjantis greito poveikio inhaliatoriaus poreikis. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su galimu dirgikliu ir naudoti gydytojo paskirtą inhaliatorių. Kartais gali padėti ir ramus, kontroliuojamas kvėpavimas. „Jei kvėpavimas labai apsunkintas, sunku kalbėti ar pamėlsta lūpos, svarbu nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai gali būti pavojingo gyvybei“, – įspėja šeimos gydytoja.

Astmą galima kontroliuoti

Net ir sergant astma galima gyventi visavertį gyvenimą, svarbiausia išmokti ligą valdyti. „Nors astma nėra išgydoma, tinkamai ją kontroliuojant galima gerokai sumažinti priepuolių dažnį. Tam būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus, vengti rizikos veiksnių ir laiku reaguoti į pirmuosius paūmėjimo požymius“, – pabrėžia D. Banaitytė.

Pasak šeimos gydytojos, sergantiesiems geriausia nerūkyti ir vengti aplinkos, kurioje yra cigarečių dūmų, reguliariai vėdinti patalpas, prireikus naudoti oro valytuvus. Taip pat svarbus kokybiškas miegas, streso valdymas, fizinis aktyvumas bei kvėpavimo pratimai. Ligos simptomus gali padėti palengvinti subalansuota mityba ir svorio kontrolė, ypač turint antsvorio.

„Svarbu suprasti, kad ne visų provokuojančių veiksnių pavyksta išvengti, todėl paūmėjimai gali atsirasti net ir tinkamai gydantis. Tačiau nuolatinė šeimos gydytojo priežiūra leidžia geriau kontroliuoti ligą ir sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui“, – sako Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja D. Banaitytė.

Net ir esant lengvai ligos formai profilaktiškai pravartu tikrintis bent 2–3 kartus per metus, o pablogėjus savijautai, kreiptis pagalbos nedelsiant.