Ugniažolė – pagalba besigydantiems nuo vėžio

„Mūsų organų veikla sutrinka dėl mūsų pačių kaltės: mažai judame, todėl visi organai nėra savo prigimtinėje padėtyje, valgome bet ką, bet kada, mažai pagirdome savo ląsteles vandeniu. Visa tai sukelia audiniuose stazę, sutrikdo mikrocirkuliaciją, išsiderina visa grandinė mūsų organizmo funkcijų, ilgainiui ląstelės išsigimsta ir tampa vėžinėmis. Vėžio gydymas yra sunkus, sukelia šalutinį poveikį organizmui – juk stengiantis sunaikinti vėžio pažeistas ląsteles, nukenčia ir sveikos“, – sako gydytoja chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis: dažniausias moterų piktybinis susirgimas yra krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys, bet visiems galima parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda gerų rezultatų.

Mankšta, masažas ir augalų terapija 

Dabartinė medicina piktybinį auglį, kai galima, šalina chirurginiu būdu, o vėžinės ląstelės naikinamos dažniausiai chemoterapija, spinduline ir hormonų terapija. Vis dėlto, ne visi pajėgia ištverti visą gydymo kursą: dėl chemoterapijos žmonės neretai skundžiasi energijos stoka, depresijomis, jiems krinta svoris, ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, pykina, jie dažnai vemia.

Gydytoja chemoterapeutė E. Juodžbalienė teigia, kad dabar sergant vėžiu didžiulis dėmesys skiriamas ne tik ligos diagnostikai, efektyviems gydymo būdams, bet ir ligonio gyvenimo kokybei. Onkologai pastebi, kad gydantis nuo vėžio labai naudingas papildomas organizmo stiprinimas alternatyviais metodais, pavyzdžiui, fitoterapija, aromaterapija, masažais, homeopatija ir t.t.

Pastarąjį dešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose papildoma medicina tapo itin populiari – tyrimais nustatyta, kad mažiausiai pusė vėžiu sergančių pacientų naudojasi kokiu nors alternatyviosios (papildomos) medicinos metodu. Gydytoja onkologė E. Juodžbalienė išskiria kelias populiariausias papildomo gydymo priemones – mankštą, masažą ir fitoterapiją.

• Mankštos nauda tiek dvasinei, tiek fizinei sveikatai yra neabejotina: nuo 1996 metų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja suaugusiesiems užsiimti vidutinio intensyvumo veikla, tokia, kaip greitasis ėjimas ar bėgimas bent 30 min. 5 dienas per savaitę. 2008 metais Amerikos vėžio draugija (angl. American Cancer Society – ACS) pateikė gausybę naujų įrodymų, kad mankšta yra teigiamas veiksnys vėžio prevencijai ir pagerina sveikatą.
• Masažas vis dažniau įtraukiamas į integratyviąsias onkologijos programas, kaip būdas, mažinantis vėžio sukeltą stresą ir skausmą – daug  tyrimų rodo, kad masažas palengvina skausmą, pykinimą, nerimą, depresiją ir stresą.
• Fitoterapija padeda sušvelninti šalutinius gydymo poveikius. Sergant vėžiu, gali pasitarnauti augalai, turintys antioksidantų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus ir alkaloidų, kurie turi priešvėžinių savybių. Vienas tokių – ugniažolė, dar kitaip vadinama „kregždės gėle“, nes pražysta kregždėms (gr. chelidon – kregždė) atskrendant ir nuvysta joms išskrendant. Jau nuo seno žinoma, kad ugniažolė padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, pasižymi nuskausminamuoju ir spazmus malšinančiu poveikiu, bet vartojama netinkamais kiekiais ji gali būti labai pavojinga.

Pačių pasigaminti užpilai gali pakenkti

„Nerimą kelia tik tai, kad, sužinoję diagnozę, sergantieji ryžtasi išbandyti viską – net rizikingiausius gydymo metodus. Internete galima rasti patarimų, kad, neva, vėžį padėjo išgydyti badavimas, tibetietiškas grybas, musmirės nuoviras, šlapimas, geriamas žibalas ar benzinas, rupūžės trauktinė, „auksinio ūso“ užpiltinė ar kiti antpilai. Renkantis alternatyvų reabilitacijos metodą, visada rekomenduojame patikrintus ir dozuotus, parduodamus vaistinėse, o ne šarlatanų, bobučių ar pačių pagamintus užpilus“, – sako onkologė.

Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, būtina prisiminti, kad ugniažolė yra ir nuodingas augalas, todėl gaminti savarakiškai užpiliukus ar arbatėles neverta. „Be to, ugniažolę  geriausia vartoti su kitais augalais, pavyzdžiui, gysločiu, medetka, tuomet priešvėžinis poveikis stipresnis ir apsisaugoma nuo nuodingo šalutinio poveikio. Renkantis fitoterapiją, verta žinoti, kad, savo paruoštomis arbatomis ar raugais  galima apsinuodyti. Geriau vartoti preparatus, kuriuose tiksliai žinomas ugniažolės kiekis ir jos poveikis organizmui“, – pasakoja V. Skirkevičius.

Medicininės paskirties ugniažolės preparatas

Būtent todėl kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties ugniažolės preparatas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, ligos remisijos metu. Juo siekiama pagerinti onkologinių ligonių savijautą, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Šiame  ugniažolės preparate pati ugniažolė įvilkta į kietąją tabletę, kuri ištirpsta plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, tad išsaugomos naudingos augalo savybės. Preparatą rekomenduojama gerti ryte ir vakare, kad kraujyje visada būtų tam tikras ugniažolės kiekis.

Didžioji ugniažolė – daugiametis, 30–100 cm aukščio nuodingas augalas, paplitęs visoje Lietuvoje. Auga krūmuose, patvoriuose, šiukšlynuose. Dėl antiseptinių savybių ugniažolė vartojama odos susirgimams gydyti, o liaudies medicina šviežiomis ugniažolių sultimis gydo karpas. Manoma, kad ugniažolių užpilas stabdo piktybinių auglių augimą, tačiau dėl jos nuodingumo patiems jo darytis nerekomenduojama.