Kaip išvengti šildymo sezono alergijų

Šaltajam sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemai vis sunkiau. Varvanti nosis, čiaudulys, perštinčios akys – neapsigaukite, nes tai nebūtinai peršalimas. Priežastis gali slypėti namuose ar darbe.

Apie šildymo sezono negalavimus, tarp jų – ir alergijas, kurių priežastis uždaros patalpos, pasakoja Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. Jūratė Staikūnienė. Kaip išspręsti patalpų mikroklimato problemas pataria automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Vien atidaryti langą neužtenka

Savijauta šaltuoju metų laiku pablogėja dėl pernelyg išsausėjusio, užsistovėjusio patalpų oro, o didžiausias kaltininkas ne šildymas, bet pasikeitęs gyvenimo būdas.

„Atšalus orams daugiausia laiko praleidžiame uždarose patalpose, dažniausiai jas blogai vėdiname, o čia gausu įvairiausių alergenų. Netinkamas oras ir sukelia sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ir odos ligas“, – vardijo J. Staikūnienė.

Kaip atskirti nuo peršalimo?

Anot alergologės, sausas oras labiausiai kenkia nosies ir burnos gleivinei, dirgina odą, ji pradeda pleiskanoti, niežėti, atsiranda bėrimų. „Šie požymiai gali įspėti ir apie rimtas odos ligas, pavyzdžiui, egzemą“, – sakė J. Staikūnienė.

Ypač jautriai į drėgmės ar temperatūrų svyravimus reaguoja į alergiją linkusi oda ar gleivinė, kurios paviršius jau pažeistas: yra smulkių žaizdelių, skilimų, spuogelių.

Pasak medikės, alerginę slogą net specialistui sunku atskirti nuo peršalimo. „Alergiją dažniausiai išduoda užsitęsusi sloga, nosies ir akių niežėjimas, paraudimas ir čiaudulys. O peršalimą galima atpažinti iš krečiančio šalčio, pakilusios kūno temperatūros, gerklės skausmo ir kosulio. Gydoma sloga paprastai praeina maždaug per savaitę“, – aiškina J. Staikūnienė.

Alergijos ir kitų sveikatos bėdų dėl pernelyg sauso oro galima išvengti tik pašalinus jų atsiradimo priežastį.

Kaip sureguliuoti drėgmę?

Pagal higienos normas drėgmė patalpose šaltuoju metų laiku turėtų siekti 40–60 proc., tačiau šildymo sezono pradžioje šis rodiklis gali sumažėti net tris kartus – iki 20 ir net mažiau proc. Tokia sausra turi įtakos ne tik žmogaus savijautai, bet ir gyvūnams, augalams, net daiktams, pvz., mediniams baldams ar grindims.

Pastatų automatikos ekspertas R. Skurdenis sako, jog drėgmės kiekis šildomose patalpose nuolat kinta, pagal namuose atliekamus darbus, todėl atidarę langą šią problemą tegalime sušvelninti. Be to, klimatas namuose ar biure nebus stabilus.

„Varstydami langus drėgmės įsileisime tik tuomet, kai lauke pliusinė temperatūra. O jei už lango –šaltukas, drėgmės daug mažiau ir lauke, todėl pro langą įsileisime tik deguonies, namuose esanti drėgmė atvirkščiai – iškeliaus ir oras dar labiau išsausės“,– sako „Jung Vilnius“ vadovas.

„Naminės“ priemonės ir automatinės sistemos

Daugelio jau išbandyti būdai sudrėkinti patalpų orui – šlapias rankšluostis ant radiatoriaus, skalbinių džiovinimas patalpose, kambariniai augalai, ant radiatorių kabinamos vandens talpos.

Darbe šlapi rankšluosčiai kažin ar gera išeitis. Tinkamesnė priemonė buitinis oro drėkintuvas. Tiek darbe, tiek ir namie orą drėkina akvariumai. Tiesa, tuomet tenka skirti laiko jų valymui bei priežiūrai.

„Atskiri įrenginiai veikia autonomiškai, juos reikia išjungti ir įjungti, reguliuoti, prižiūrėti, taisyti ar valyti Pastatų automatika – tai sistema, kuri suderina visas pastato funkcijas, t. y. jei atsidarys langas ir įeis šviežio oro, tai patalpos nebebus šildomos tam, kad šiluma neišeitų iš namų.“, – sakė R. Skurdenis,.

Daugelyje naujai įrengtų biurų pastatų patalpų klimatas reguliuojamas automatiškai. „Pastatų automatika leidžia nustatyti reikiamą šilumos, oro ir drėgmės santykį, kuris keičiasi ne tik pagal sezoną, bet ir žmonių kiekį patalpose. Šios sistemos tinka ir visuomeniniams, ir individualiems pastatams.“ – sako R. Skurdenis.