Imuninės sistemos ligos ir darbingumas

Kovo 15 dieną Seime įvyko konferencija „Imuninės sistemos ligos ir darbingumas”. Konferencijos metu kalbėję medikai nuteikė viltingai – nauji atradimai, inovatyvūs vaistai padeda ir sunkiausių stadijų ligoniams išlikti socialiai aktyviais. Nors sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis gąsdina augančiais mąstais, tačiau valstybiniu mastu susirūpinta, kad šiomis ligomis sergantys jauni žmonės netaptų neįgaliais, galėtų tęsti studijas, neprarastų darbo.

Sergamumas
Europoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga per pusę milijono žmonių, pasaulyje – apie 5 mln.
80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija.

2011 m. Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacijos atliktos apklausos duomenimis, kas antram pacientui pasireiškia sąnarių pažeidimai, kas trečiam – odos.
40 proc. sergančiųjų yra patyrę bent vieną chirurginę operaciją, net 85 proc. per penkerius metus yra gydomi ligoninėje.
Sergančiųjų Krono liga mirštamumo rizika padidėja 50 proc.

„Kaulų raumenų ligos valstybei per metus atsieina 1 800 000 litų, tai sudaro 2 proc. BVP. Džiugu, kad pernai pirmą kartą buvo sprendžiamas pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis darbingumo klausimas. Mes esame pirmieji Europoje, kurie pradėjome kalbėti apie imuninėmis žarnyno ligomis sergančių žmonių integraciją į darbo rinką. Šiandien diskutavome ir ateityje sieksime, kad būtų užtikrintas tarpžinybinis bendradarbiavimas, ankstyvas diagnozavimas, skiriamas reikiamas kiekis lėšų gydymui, tuo sutaupant ir išvengiant išlaidų socialinei apsaugai, neįgalumo išmokų”, – sako Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

„Neįgalumo prevencija yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant kuo ilgiau išlaikyti žmogų darbingą. Tik suderinus veiksmus, koordinuotai ir sistemiškai veikdami kartu, taupytume lėšas, kurios šiuo metu skiriamos neįgaliųjų socialiniai integracijai”, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Darbingumas padeda sveikti
2007 m. Jungtinėje Karalystėje pradėtas projektas „Fit for Work” (Pasiruošęs darbui), po kelių metų prie šio projekto prisijungė ir Lietuva. Projekto tikslas – mažinti neįgalumą ir stengtis, kad sergantieji imuninėmis ligomis išliktų darbingi.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovo, Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininko, prof. Algimanto Venalio, pusė nedarbingumo lapelių mūsų šalyje išrašomos dėl reumatinių ligų. „Pats nedarbas yra svarbus faktorius ligos gydyme. Nedirbančius pacientus sunkiau gydyti, jie dažniau puola į depresiją, alkoholizmą. Reumatinės ligos labiausiai blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Darbingumo užtikrinimas turėtų būti vienas iš gydymo tikslų”, – sako prof. A. Venalis.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Gedimino Kiudelio, uždegiminių žarnyno ligų ateityje daugės, lieka tik apgailestauti, nes serga jauni žmonės, siekiantys profesinių aukštumų. “Didžiausia rizika susirgti yra tarp 20 – 40 metų. Tuo metu gyvenime siekiama aukščiausių tikslų, pacientai susiduria su sunkiais iššūkiais. Mūsų vykdoma Kauno miesto naujai diagnozuotų pacientų apklausa parodė, kad iš jų 49 proc. dirba, 17 proc. mokosi. Šie skaičiai patvirtina, kad jų ateitis ir kaip jie sugebės integruotis į gyvenimą turėtų būti labai svarbūs mums visiems”, – sako prof. G. Kiudelis. Profesorius įvardijo, kas yra svarbiausia – ankstyva diagnostika, modernus gydymas, darbo sąlygų pritaikymas ir visuomenės informavimas.

Dirbti nėra lengva
Uždegiminės žarnyno ligos neleidžia dirbti fizinio darbo, LR Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas, gydytojas Gediminas Smailys siūlo sergantiesiems šiomis ligomis rinktis protinį ar mažiau fizinių pastangų reikalaujantį darbą. Nors neretai protinis darbas kelia žmogui daugiau streso ir įtampos. Todėl siūloma atlikti savo profesinių galimybių analizę – kiek laiko galiu dirbti, kokį darbą ir t.t.

Dėl imuninės sistemos ligų žmogus:
– Jaučia fizinį ir emocinį nuovargį,
– Yra mažiau atsparus stresinėms situacijoms,
– Sutrinka trumpalaikė atmintis, gebėjimas įsiminti ir atgaminimo procesai,
– Gali kamuoti baimė atsakingu metu „pavesti”, nesusitvarkyti su pareigomis, pavesta užduotimi,
– Sunkiau koncentruoti dėmesį pokalbių, susitikimų metu, jeigu vargina įvairūs simptomai (pilvo skausmas, meteorizmas, トnoro tuštintis” pojūtis).

Gydymas
Konferencijoje „Imuninės sistemos ligos ir darbingumas” kalbėjęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, prof. Jono Valantinas sako, kad pirmas pacientas, sergantis Krono liga, biologine terapija mūsų šalyje buvo gydomas 1999 m.

„Reumatologai gali pasigirti, kad turi dešimt biologinių vaistų, o mes turime tik du biologinės terapijos preparatus. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas simptominei ligos remisijai. Šiuo metu keliami visai kiti tikslai, mes norime visiškai kontroliuoti ligos progresavimą, kad žmogus būtų visiškai sveikas“, – sako prof. J. Valantinas.

Konferencijos dalyviams profesorius įvardijo gydymo biologine terapija skaudžią realybę: „Ateitį mes matome blogą, gastroenterologijoje nenusimato, kad turėsim naujų vaistų. Manau, kad artimiausius penkis, o gal net ir dešimt metų nieko naujo nenusimato. Ko mes norėtume? Kad ligoniui galėtume paskirti vaistą optimaliu periodu, kai galime užtikrinti sveikimą. Taip pat norime, kad kompensavimas būtų didesnis, o ne 80 proc. Labai dažnai žmonės negali susimokėti tuos 20 proc., jie nutraukia gydymą, liga atsinaujina, mes tampame bejėgiai prieš ligą. Šiuo metu uždegiminių žarnų gydymui perkami pigiausi biologinės terapijos vaistai – nėra galimybės medikams rinktis“, – kalbėjo prof. J. Valantinas.

Grąžintas gyvenimas
Jurbarkiečiui Karoliui Zairiui prieš dvejus metus buvo diagnozuota Krono liga, prieš metus jam pradėta taikyti biologinė terapija. Iki to laiko vaikinui buvo atliktos trys operacijos ir teko išgyventi sudėtingą pooperacinį laikotarpį, kai liga nenorėjo trauktis. „Pasakoju draugams, naujiems pažįstamiems, ką teko iškęsti ir pats stebiuosi. Kai man paskyrė biologinę terapiją, savijauta ėmė greitai gerėti. Aš gyvenu tokį patį gyvenimą, kaip iki ligos pradžios – studijuoju, sportuoju, leidžiu laiką su draugais. Leidžiu sau svajoti apie ateitį – norėčiau būti urėdu, – šypsosi vaikinas. – Tik man reikia kartą į mėnesį nuvykti pas gydytoją, pasidaryti kraujo tyrimus ir susileisti vaistus. Bet man tai jau virto rutina, to visai nesureikšminu”.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo, prof. J. Valantino, kad sergantieji uždegiminėmis žarnų ligomis netaptų neįgaliais, gastroenterologai turi tikslą, kad sergantieji nepatektų pas chirurgus, todėl gydymą reikia pradėti anksti. „Pagrindinis gastroenterologų tikslas sumažinti gleivinės pažeidimą, kad jis visiškai išnyktų ir sukeltų visišką remisiją. Geriausias efektas pasiekiamas, kai gydymas paskiriamas pirmaisiais ligos metais. Jei gydymas skiriamas pirmais dvejais metais, efektas gydymo siekia virš 40 proc., jei gydymas skiriamas po penkerių metų – efektas siekia vos 20 proc. Gleivinės sugijimas (kas laikoma visišku išgijimu) – pradėjus gydymą biologine terapija siekia 73 proc., senais vaistais – 30 proc.“,- sako prof. J. Valantinas.

„Mes turime instrumentus, kaip atpažinti pacientus, kuriems liga greitai progresuos ir invalidumas neišvengiamas. Anksti paskirtas gydymas gali pacientą išgelbėti. Mes turime į ką žiūrėti – biologiniais vaistais anksčiau už mus pradėjo gydyti reumatologai. Todėl žinome, kad kol nėra grėsmingų gyvybei pasekmių, paskyrus gydymą, liga gali būti valdoma, gali būti keičiama jos eiga. Tik tas periodas įsiterpimo yra nedidelis – turime suspėti”, – apie sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis gydymą kalbėjo prof. G. Kiudelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *