Donoriniai organai tiems, kurie turi viltį gyventi
Lietuvos visuomenę sukrėtė žinia apie ponios Irenos Matijošaitienės patirtą traumą ir mirtį. Kovo 14 d. 14 val. žinomai moteriai diagnozuota smegenų mirtis. Tai reiškia, kad tą valandą širdis, palaikoma modernios aparatūros, dar plakė, tačiau žmogaus gyvenimui prikelti jau buvo neįmanoma.
Ne mažiau sujaudino ir Kauno klinikų išplatinta žinia, kad velionės artimieji sutiko paaukoti jos organus.
Irena Matijošaitienė apie donorystę kalbėjo viešai
Apie organų donorystę ponia Irena Matijošaitienė pastaruoju metu kalbėjo labai nuoširdžiai ir atvirai. Dar visai neseniai TV3 laidoje „Ką manai?“, kurioje buvo diskutuojama apie organų donorystę, su jai būdinga plačia šypsena ir paprastumu, ji sakė: „Reikia aiškinti visuomenei, kad jei smegenys mirė – reiškia viskas, žmogaus nėra. Nesvarbu, kad jis dar šiltas.“
Šie šviesios atminties Irenos Matijošaitienės žodžiai skambėjo pranašiškai. Ir jos artimiesiems, mačiusiems prieš save tarsi gyvą moters kūną, reikėjo apsispręsti: ar, atjungus dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatūrą, leisti moteriai tyliai užgesti, ar leisti jai atgimti, dovanojant organus tiems, kuriems jų labai reikia.
Prisiminkime dar porą epizodų iš minėtos TV laidos. Išmintinga ir filosofiška a. a. Irenos Matijošaitienės mintis apie gyvenimą ir gyvybę: „Aš į savo kūną žiūriu kaip į tokią vietą, kurioje gyvena kažkas aukščiau – siela ar kažkaip kitaip bepavadintume. Kūnas „sugedo“ – gali „paremontuoti“. Jei sugedo visiškai, vadinasi jis numirė. Viskas. Šiuolaikinė medicina žengia labai dideliais žingsniais į priekį. Tikimės ir laukiame, kad bus stebuklų. Ir greitu metu. Bet tuo momentu, kai esi toje situacijoje, kai tau niekas negali padėti, ką gali padaryti pinigai? Nieko! Jei nėra būdo padėti, reiškia nėra.“
Apie savo negalavimus (moteris kentė rimtus regėjimo sutrikimus) ji taip pat kalbėjo labai atvirai, nieko neslėpdama: „Aš negalvoju, kas bus. Kiekvienam savas kryželis. Aš tiesiog gyvenu šia diena ir džiaugiuosi. Vat ir viskas.“
Kai žinomi ir visuomenėje autoritetą turintys žmonės apie gyvybiškai svarbius dalykus kalba viešai, jų mintys pasiekia tikslą – žmonės išklauso ir priima tą žinią daug lengviau.
Asmeninės informacijos viešinimas pasaulinėje praktikoje
Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB), vadovaudamasis Transplantacijos įstatymu, prašo gydytojų ir su transplantacija susijusių žmonių neskelbti konkrečių detalių apie tolesnį donorystės ir transplantacijos procesą. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nusistovėjo laiko patikrinta praktika – neskelbti donorų vardų. Bet kokia konfidenciali informacija, paskelbta visuomenei, laikoma neetišku žingsniu. Daugeliui turbūt kyla klausimas – kodėl?
Iš tiesų, dauguma Lietuvos ir Europos žmonių, gyvenančių su persodintais organais, jaučia didelį dėkingumą organus paaukojusiems donorams ir jų artimiesiems. Tačiau neturi galimybės bendrauti su jais tiesiogiai. Tokia tvarka nustatyta tam, kad ir išėjusio Anapilin donoro šeima, ir naujam gyvenimui atgimęs ligonis (recipientas) galėtų gyventi ramiai, kad išvengtų galimo visuomenės ar suinteresuotų asmenų poveikio, psichologinio spaudimo.
Ligoniai, kuriems bus transplantuoti donoriniai organai, turės gyventi toliau. Prašome laikytis konfidencialumo vardan jų ir Irenos Matijošaitienės artimųjų ramybės.
Nuoširdi užuojauta artimiesiems dėl netekties ir didžiulė padėka už dovanotus donorinius organus. Irenos Matijošaitienės artimieji priėmė kilnų sprendimą. Dovanoti organai suteiks viltį gyventi sunkiai sergantiems ir transplantacijos laukiantiems žmonėms.
Pranešimą paskelbė: Rasa Pekarskienė, Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM
