Ką riekėtų žinoti apie fasuotą vandenį

Nors Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo, fasuotas vanduo – populiari prekė. Kodėl perkame fasuotą vandenį? Ar iš čiaupo tekantis nelabai išvaizdus, prasto skonio vanduo?

Fasuojami vandenys skirstomi į kelias grupes:

Natūralus mineralinis vanduo – pats natūraliausias. Jis formuojasi nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje, natūraliai tyras, savitos ir pastovios cheminės sudėties, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Jo išgavimui ir paruošimui iki pilstant į butelius, taikomi labai griežti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Be to, leidžiama tik mechaniškai filtruoti ar nukošti. Natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai išgavimo vietoje.

Pagal ištirpusių druskų kiekį skiriamos trys grupės: turintis labai mažai, mažai ir daug mineralinių medžiagų natūralus mineralinis vanduo. Vandens išskirtinumą dažniausiai apsprendžia vyraujantys anijonai ir katijonai. Jis gali būti įvairių tipų: chloridinis, bikarbonatis, sulfatinis, kalcinis, magninis, fluoridinis, jodidinis ir kt. Natūralaus mineralinio vandens cheminė sudėtis deklaruojama produkto etiketėje.
Natūraliame mineraliniame vandenyje vyraujančios mineralinės medžiagos suteikia ir skonį. Pavyzdžiui, daug natrio chlorido turintis vanduo apibūdinamas kaip sūrus, sulfatų – kartokas. Nėra nustatyta, kiek mažiausiai ar daugiausiai mineralinių medžiagų jame turi būti, todėl renkantis reikia pastudijuoti etiketę.

Šaltinio vanduo – gamtinis vanduo, išfasuotas gavybos vietoje, kuris atitinka griežtus natūraliam mineraliniam vandeniui taikomus gavybos, paruošimo ir mikrobiologinius reikalavimus. Cheminė šaltinio vandens sudėtis turi atitikti geriamojo vandens reikalavimus. Kaip ir natūralus, mineralinis vanduo, į butelius fasuojamas labai minimaliai paruoštas, todėl labai svarbu gamtinė švara ir ypatinga higiena išpilstymo metu, o chemine sudėtim (ir skoniu) jis panašus į geriamąjį vandenį.

Stalo vanduo (anksčiau vadintas mineralizuotu geriamuoju vandeniu) – nealkoholinis gėrimas, gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Stalo vandens etiketėje pateikiamas šio vandens sudėtinių dalių sąrašas.
Fasuotas geriamasis vanduo – specialiai paruoštas (valytas, apdorotas dezinfekcinėmis medžiagomis ir pan.) geriamasis vanduo.
Į butelius išpilstyti geriamieji vandenys gali būti gazuoti arba negazuoti.

Kokie jų privalumai ir trūkumai ?
Anglies dvideginis – konservantas (vanduo geriau išsilaiko ir išlieka saugus), gerai malšina troškulį, pagerina vandens skonį. Tačiau, sergantiesiems kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui: skrandžio gleivinės uždegimu, opalige, esant padidėjusiam rūgštingumui, linkusiems greitai viduriuoti, nepatariama vartoti gazuotą vandenį. Anglies dvideginis dirgina skrandžio gleivinę ir suaktyvina sekrecinių liaukų veiklą, todėl ima graužti rėmuo, žmogus žagsi ir pan. Patekęs į skrandį ir žarnyną anglies dvideginis juos išpučia, pasunkėja kvėpavimas. Asmenims, blogai toleruojantiems gazuotą vandenį, o ypač mažiems vaikams, rekomenduotina vandenį palaikyti neužsuktame butelyje, ar įpylus į stiklinę pamaišyti šaukšteliu, kad burbuliukai greičiau „išgaruotų”.

Gerkime vandenį
Žmogaus organizme yra apie 60-70 proc. vandens. Pagrindinės vandens funkcijos yra susijusios su ląstelių gyvybingumu, medžiagų apykaita, maistinių medžiagų pernešimu, kūno temperatūros reguliavimu ir šalinimo funkcijomis.
PSO duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama išgerti 2-3 litrus vandens.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad Lietuvoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo daugeliu atveju yra puikios kokybės ir jį galima gerti tiesiai iš čiaupo be papildomo paruošimo.