Maudynės gali susargdinti

Kaip maudytis saugiaiKarštomis vasaros dienomis ežeruose, upėse ir jūroje knibžda trokštantys atsigauti nuo kaitros, tačiau, specialistų teigimu, dažnai net nesusimąstome, kokie pavojai sveikatai tūno vandenyje.

Sušilus orams, vis daugiau žmonių skundžiasi ne tik įvairiomis traumomis, bet ir odos išbėrimais, infekcijomis ar net virškinimo sutrikimais. Pasak specialistų, tai dažniausiai nutinka besimaudant užterštame vandenyje.

Įvertinkime maudynių vandenį

Pasak „Camelia“ vaistininkės Živilės Bajoriūnaitės, labai svarbu įvertinti maudynių vietą. „Reikėtų vengti žemės ūkyje naudojamomis trąšomis bei pesticidais užteršto vandens, pavojingos ir  vandenyje esančios skalbimo priemonių priemaišos, kurios sudaro palankias sąlygas veistis dumbliams. Pastarieji ne tik nemaloniai aplimpa kūną, bet ir gali sukelti alergines akių bei odos reakcijas, niežulį, o maudynių metu netyčia prarijus tokio vandens – galima ir sunkiai apsinuodyti. Tiems, kurių apsauginė sistema pasilpusi ar pažeista, susidaro palanki terpė šlapimo, kvėpavimo, virškinamojo trakto, sąnarių bei minkštųjų audinių infekcijai, taip pat įvairiems dermatitams. Pagrindinis patarimas – maudytis reikėtų vandens telkiniuose, kurie aplinkos apsaugos specialistų yra patvirtinti, kaip nepavojingi sveikatai“, – pažymėjo vaistininkė.

Atkreipti dėmesį į vandens taršą patarė ir „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Raimonda Gabrinaitytė, kuri paaiškino, kad dažniausiai per vandenį plinta pirmuonių ir bakterijų sukeliamos ligos. „Vanduo gali būti užterštas šigelomis, įvairiomis e. Coli atmainomis, salmonelėmis, liamblijomis. Liga dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, dujų kaupimusi žarnyne, sumažėjusiu apetitu, viduriavimu, karščiavimu. Vandenyje taip pat gali būti noro virusų, hepatito A sukėlėjų, kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Maudytis užterštame vandenyje ypač pavojinga vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos, tačiau kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas A, galima užsikrėsti ir gurkštelėjus nedidelį užteršto vandens kiekį. Parazitinių susirgimų simptomai dažniausiai atsiranda vėliau. Jei pradedama dažniau viduriuoti, atsiranda neaiškios kilmės alerginiai bėrimai, būna neaukšta temperatūra, pablogėja apetitas, kartais pykina, kyla virškinimo problemų, galima įtarti kirmėles, ypač jei simptomai pasireiškia vasarą ir po jos“, – teigė R. Gabrinaitytė.

Maudynės pernelyg šaltame vandenyje sukelia negalavimus

Ž. Bajoriūnaitės teigimu, labai svarbu įvertinti vandens temperatūrą. „Maudantis gana šaltame vandenyje, reikėtų nepamiršti saiko, kad kūno temperatūra nenukristų iki kritinės ir neprasidėtų organizmo hipotermija. Tad jeigu  pradeda kamuoti kūno drebėjimas ir kalenate dantimis, reikėtų lipti į krantą, nusišluostyti ir šiltai apsirengti, kad organizmas sušiltų. Praverstų ir fiziniai pratimai. Taip pat nedera staigiai pulti į vandenį, ypač pirmaisiais kartais maudantis atvirame vandens telkinyje, kad neištiktų šalčio šokas, o pratintis po truputį“, – patarė „Camelia“ vaistininkė.

Vėsesniame vandenyje dažnai ištinka raumenų mėšlungis – dėl temperatūrų skirtumo, o ypač tiems žmonėms, kurių organizme yra elektrolitų disbalansas, trūkstant kalio, magnio, kalcio ar B grupės vitaminų, arba tiems, kurių mityba nepilnavertė, trūksta skysčių ar nesaikingai vartojantiems kavą, alkoholinius gėrimus. „Maudynės šaltame vandenyje yra paskutinė grandis, kuri išprovokuoja mėšlungį. Patarimas ištikus mėšlungiui – ištempti kiek galima tą vietą, kur raumenys sutraukti, stengtis pamasažuoti, kol atlėgs. Reikėtų neišsigąsti, o plūduriuoti vandens paviršiuje ant nugaros, kol nurims mėšlungis arba, kol sulauksite pagalbos“, – sakė Ž. Bajoriūnaitė.

Specialistės teigimu, maudynės šaltame vandenyje pavojingos vyrams, nes galima susirgti prostatos uždegimu – prostatitu, kuris pasireiškia dubens skausmu, dažnu ir skausmingu šlapinimusi, tarpvietės skausmu, pakilusia temperatūra. „Šį uždegimą gali sukelti vandens telkiniuose gyvenantys pavojingi mikroorganizmai, kurie į organizmą patenka per šlapimo takus (šlaplę). Negydomas prostatitas dažnai pereina į lėtinį, kuris gali paūmėti, o ilgainiui gali kilti erekcijos sutrikimų, susidaryti akmenys, atsirasti šlapimo takų infekcija ar net inkstų funkcijos nepakankamumas, gręsia nevaisingumas tad svarbu tinkamai gydytis“, – perspėjo vaistininkė.

Kokiame vandenyje maudytis neverta?

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Macaitienė pataria poilsiautojams prieš brendant į vandenį įsitikinti, kad maudytis jame saugu. Derėtų atkreipti dėmesį į maudyklos vandenį: jame neturi būti putų, ant jo paviršiaus negali būti susidariusi naftos pavidalo plėvė, taip pat vanduo neturi skleisti pašalinio kvapo, neturėtų būti ir atliekų ar kitokių plaukiojančių nuolaužų, pakitusi vandens spalva taip pat gali būti požymis, kad vanduo užterštas.

Sveikatai pavojus kyla ir tuomet, kai vanduo žydi.  Žydėjimo periodu  dėl įvairių į vandenį patenkančių cheminių medžiagų keičiasi ekosistema. Tai įvyksta paspartėjus melsvadumblių dauginimuisi, kuriam tinkamas sąlygas sudaro į vandens telkinius patenkantys fosforo junginiai. Šių junginių yra plovikliuose, skalbimo milteliuose, įvairiose valymo priemonėse. Todėl specialistė pataria rinktis mažai fosfatų turinčius, ekologiškus valiklius.

Užsikrėsti išsimaudžius užterštame vandenyje ar jo gurkštelėjus maudynių metu labiausiai rizikuoja vaikai, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys žmonės: sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Taigi rūpinkimės savo sveikata ir maudykimės tik tuomet, kai vanduo neužterštas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *