Plaučių vėžys gąsdina labiausiai. Ką daryti?

Plaučių vėžys - greičiau suserga moterisPlaučių vėžys – daugiausiai gyvybių nusinešanti vėžio forma bei aštunta iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Todėl apie šią ligą pravartu žinoti kur kas daugiau.

Pagal 2014 m. Pasaulinę vėžio ataskaitą, per metus nustatyti 1.8 milijonai naujų ligonių– ši liga nusinešė 1.6 milijonų pasaulio žmonių gyvybes. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, vien Europoje per metus plaučių vėžiu suserga 291 000 vyrų ir 119 300 moterų – naujų ligonių.

PSO prognozuoja, kad nuo plaučių vėžio mirs vis daugiau žmonių. Manoma, kad per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys taps šešta pagal dažnumą mirties priežastis bent jau iki 2030 metų.

Vėžio grėsmė Lietuvoje  

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5-a pagal dažnį vyrų mirties priežastis ir 8-a – moterų. Iš 100 000 gyventojų 44,3 mirė nuo plaučių vėžio.

Plaučių vėžio statistikaVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas, LR Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojas konsultantas prof. dr. Edvardas Danila atkreipia dėmesį į mirtingumą nuo skirtingų vėžio formų.

„Iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 žmonės. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio – 1309. Antra pagal dažnį mirties priežastis buvo skrandžio vėžys (nuo jo mirė 643 žmonės, trečia – krūties vėžys, nusinešęs 568 gyvybes“, –  sakė prof. dr. E. Danila.

Taigi plaučių vėžys pasiglemžė beveik dvigubai daugiau gyvybių negu antroje vietoje esantis skrandžio vėžys.

„Apie 90 proc. visų plaučių vėžiu susirgusių žmonių rūko arba rūkė praeityje. Dar apie 6–7 proc. – priversti pasyviai rūkyti jų partneriai, šeimos nariai. Nedaug ligonių susirgo plaučių vėžiu dėl kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip asbestas“, – aiškino prof. dr. E. Danila.

Plaučių vėžys pavojingiausias  moterims

Svarbiausias rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžiu yra rūkymas, todėl labiausiai sergama šalyse, kuriose rūkalių daugiausia .

„Situacija tokia, kad mažėja rūkančių vyrų, tačiau daugėja rūkančių moterų. Ištirta, kad tiek pat rūkalų surūkančios moterys labiau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu negu vyrai – 1,5 karto daugiau“, – įspėjo profesorius.

Lietuvoje vis dar daug rūkoma. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto suaugusių Lietuvos gyventojų (18–64 m.) tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje rūkė trečdalis gyventojų (31 proc.). Iš jų 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.

„Rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu keliasdešimt kartų didesnė. Tačiau plaučių vėžiu paprastai susergama praėjus keliolikai ar net keliasdešimčiai metų. Taigi svarbiausia plaučių vėžio prevencijos priemonė – atsisakyti tabako“, – teigė E. Danila.

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos (t.y. vėžio išplitimo). Gydytojas pulmonologas atlieka ir koordinuoja įvairius tyrimus – specialius radiologinius tyrimus, bronchoskopiją, kitus. Po to  sprendžiama dėl tolesnio gydymo. Prireikus, ligonio būklė aptariama įvairių gydytojų specialistų (pulmonologo, krūtinės chirurgo, radiologo, radioterapeuto, chemoterapeuto, patologo ir kitų).

„Jei liga nustatoma anksti, ligonis nukreipiamas operacijai. Deja, dažnai liga būna išplitusi, todėl skiriama ir (ar tik) chemoterapija (gydoma naviką slopinančiais vaistais) arba spinduline terapija, kitais metodais. Gali prirekti kompleksinio gydymo“, – aiškino profesorius.

Gydytojas patikino, kad Lietuvoje galima tinkamai ištirti ligonį ir šiuolaikiškai gydyti plaučių vėžį. 2013 m. Vilniaus universitetas, kartu su Valstybiniu patologijos centru ir aštuoniomis specializuotomis gydytojų draugijomis  paskelbė plaučių vėžio gydymo rekomendacijas.

Sunkiai ligai kelią užkerta ir daržovės

Prof. dr. E. Danila aiškina, kad plaučių vėžio raida nuo pirmosios pakitusios ląstelės, vėžio (neoplazinės) ląstelės, iki išplitusio vėžio vystosi daugeliu įvairios trukmės etapų. Iki tam tikrų etapų pažengęs vėžys gali atsitraukti, jei baigiasi žalojamųjų veiksnių poveikis. Todėl mesti rūkyti ar atsikratyti kito plaučius žalojančio veiksnio niekada nevėlu.

„Riziką susirgti plaučių vėžiu mažina vaisiai ir daržovės. Sintetiniai vitaminai ir antioksidantai tokio poveikio neturi. Gydymo rezultatus pagerina ankstyva plaučių vėžio diagnostika. Todėl užsitęsus kosuliui ilgiau kaip 2 mėnesius, būtina kreiptis į gydytoją, reguliariai (kartą per metus) atlikti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Veiksmingiausiai ankstyvą plaučių vėžį galima nustatyti krūtinės ląstos kompiuterine tomografija.

Įtarus plaučių vėžį, derėtų kreiptis į gydytoją pulmonologą, kuris atliks būtinus tyrimus ir (ar) parinks ilgalaikį stebėjimo (priežiūros) planą.

Šaltiniai

1.  Stewart W., Bernard, Wild P., Christopher. 2014 metų Pasaulinė vėžio ataskaita. Lionas, 2014; 19.

2.  Ferlay J., Soerjornataram I., Ervik M., Dikshit R., Eser S., Mathers C., Rebelo M., Parkin D.M., Forman D., Bray F., GLOBOCAN 2012v 1.0, Vėžio paplitimas ir mirtingumas nuo jo pasauliniu mastu: TVTA vėžio duomenų bazė Nr. 11 [internetas]. Lionas, Prancūzija: Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, 2013. Informacija paimta iš: http://globocan.iarc.fr, 2014m. kovo 31d. duomenys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *