Širdies vožtuvų ydos: šiuolaikinė pagalba
Kaip gydoma širdies vožtuvo yda? Kokios šiuolaikinės technologijos gali padėti? Pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas širdies chirurgas Aleksejus Zorinas.
– Kokius šiuolaikinius vaistus ir chirurginį gydymo metodą gydytojai gali pasiūlyti sergančiajam širdies vožtuvų yda?
– Vožtuvų ydos gydomos pagal ligos sunkumą (progresavimo laipsnį). Vidutinio laipsnio aortos vožtuvo stenozė gydoma vaistais. Didelio laipsnio stenozė – chirurginiu būdu. Operacija rekomenduojama, kai labai vargina šios ligos simptomai.
Operacinio aortos vožtuvo stenozės gydymo standarto – protezavimo (atvira operacija) rezultatai geri. Tačiau sergantiesiems dar ir kitomis lėtinėmis ligomis atvira širdies operacija per daug rizikinga. Jiems rekomenduojamas naujas, mažai invazinis gydymo būdas: širdies vožtuvo protezas įkišamas per kateterį. Pakanka mažyčio pjūvio krūtinės ląstos sienoje ties širdies viršūne, arba tai padaroma per kirkšnies kraujagyslę.
Jeigu aortos vožtuvo nesandarumas didelio laipsnio, tačiau simptomai nevargina, pakanka gydyti vaistais. Atsiradus simptomams, rekomenduojamas vožtuvo protezavimas (atvira širdies operacija).
Kai dėl vožtuvo ydos vargina simptomai, operacija gydomas mitralinio vožtuvo nesandarumas. Medicinos mokslinėje literatūroje jau svarstoma apie mitralinio vožtuvo ydos chirurginį gydymą, kai simptomų dar nėra, kad nesivystytų tolesni širdies pakitimai. Auksiniu gydymo standartu laikoma mitralinio vožtuvo plastika, t.y. kai širdies vožtuvas paliekamas nuosavas, ne protezuojamas, o pakoreguojamas įvairiomis chirurginėmis technikomis.
Mitralinio vožtuvo nesandarumo priežastys įvairios:
- išsiplėtęs vožtuvo žiedas;
- prolapsas (prakritimas, kai viena burių (anatominė vožtuvo struktūra) išsiverčia į kairįjį prieširdį);
- kai nutrūksta viena mitralinio vožtuvo chordų (vožtuvas – tarsi parašiutas, kurio bures laiko chordos, o kai viena jų nutrūksta, burės išsiverčia tarsi skėtis pučiant stipriam vėjui);
- išsiplėtęs kairysis skilvelis.
Savas širdies vožtuvas, kaip ir savi dantys, visada geriau negu protezas. Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas gydomas minimaliai invaziniu būdu – per kirkšnies kraujagysles įkišamas specialus balionas, kuris praplatina vožtuvą. Jei šis būdas netinka, protezuojama.
– Kodėl būtina laiku gydytis, kiek galima gyventi nesigydant?
– Negydomos širdies ydos progresuoja ir gali tapti pavojingos gyvybei. Taigi gydytis būtina: neoperuojant reikšmingą aortos vožtuvo nesandarumą ar stenozę liūdnų pasekmių rizika daug didesnė negu pačios operacijos. Tyrimai parodė, kad 50 proc. pacientų, kuriems nustatyta reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir krūtinės angina, be operacijos rizikuoja mirti per 5 metus. Sergančiųjų reikšminga aortos vožtuvo stenoze, kai kamuoja dar ir sąmonės netekimas, išgyvenamumas penkerius metus tėra 30 proc. Jeigu vargina dusulys, tikimybė išgyventi 5 metus be operacijos vos 20 proc. Antra vertus, mirtingumas dėl chirurginės operacijos yra 1–2,5 proc. Dažniau miršta senyvo amžiaus, sergantys dar ir gretutinėmis ligomis žmonės bei turintys stiprius ir kitų organų pakitimus. Taigi atsisakęs operuotis žmogus rizikuoja mirti 50 proc. , o operuojamojo rizika neišgyventi tėra 1–2,5 proc.
– Kiek širdies vožtuvų operacijų atliekama Lietuvoje? Ar po operacijos širdis visiškai pasveiksta?
– Po operacijos sakome: „Jūsų širdis yra sveikesnė negu prieš operaciją, o dabar labiausiai kenčiate dėl chirurgų sukeltos traumos, tačiau tai laikina.“ Po operacijos ligonis gali gyventi aktyviai, sportuoti, užsiimti kita veikla. Prieš operaciją daug ką daryti jam trukdė dusulys, skausmas, sutinusios kojos ir kiti širdies ydų sukelti simptomai.
Lietuvos klinikose per metus atliekama apie 200 aortos vožtuvo protezavimo operacijų, apie 100 mitralinio vožtuvo korekcijų (plastikos) ir protezuojama apie 100 mitralinių vožtuvų.
