Ar saugūs radiologiniai medicininiai tyrimai?
Kokias galvos smegenų ligas padeda nustatyti radiologiniai vaizdai, kokie radiologinės diagnostikos metodai dažniausiai naudojami galvos smegenų tyrimams, ir ar pacientų sveikatai pavojingi kai kurie radiologinės diagnostikos metodai?
Į šiuos klausimus atsako Vilniau Universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-jo Radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė ir Lietuvos Radiologų Asociacijos Prezidentė dr. Jūratė Dementavičienė.
Remdamiesi radiologiniais tyrimais galime diagnozuoti daugybė smegenų ligų arba gauti jų gydymui reikalingos informacijos. Radiologiniai vaizdai ypač naudingi, kai liga pakeičia smegenų audinio struktūrą, pvz. kraujosruva, išemija, navikas ar kt.
Šie tyrimai nepakeičiami, kai būtina skubi pagalba: ištinka insultas ar trauma. Tuomet reikia greitai sužinoti gydymo taktikai reikalingą informaciją. Vaizdai vertingi net ir tuomet, kai nėra jokių ligos požymių – tokie duomenys gali padėti atskirti vieną ligą nuo kitos, kai panašūs abiejų simptomai.
Tyrimo metodai
Dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Abu tyrimo metodai turi pranašumų tam tikrose situacijose ir esant skirtingoms ligoms. KT yra pagrindinis skubios pagalbos metodas, o MRT – standartinis tyrimas vertinant demielinizaciją, navikus, įgimtus pokyčius.
Ultragarsinės diagnostikos metodai svarbūs vertinant naujagimių galvos smegenis (nes jų kaukolės skliauto kaulai dar nesukietėję), taip pat kaklo kraujagysles, aprūpinančias krauju galvos smegenis, ir kaukolės viduje vykstančią kraujotaką.
Ar nepakenks jonizuojamoji spinduliuotė?
Pastaruoju metu medicininei diagnostikai vis dažniau naudojama jonizuojamoji spinduliuotė. Medikai vadovaujasi radiacinės saugos institucijų gairėmis ir nuolat kontroliuojami atsakingų pareigūnų.
Jonizuojamosios spinduliuotės dozės mažos ir nežalingos. Tačiau bet kuriuo atveju medikai vadovaujasi principu „tiek mažai, kiek racionaliai įmanoma“. Ypač atidžiai tiriami vaikai ar nėščiosios – jonizuojamoji spinduliuotė naudojama tik tais atvejais, kai nėra kito pasirinkimo ir tyrimo nauda nusveria galimą žalą.
