Vanduo – pagalba apsinuodijus ar nusideginus
Nusideginti gaminant maistą arba apsinuodyti neaiškios kilmės produktais gali bet kas, todėl labai svarbu žinoti pirmuosius žingsnius ištikus nelaimei. Pagal pranešimo spaudai informaciją, viena iš simptomus sušvelninančių priemonių, kuri visada pasiekiama, yra vanduo, tačiau kai kuriais atvejais jis gali pabloginti situaciją.
Pirmajai pagalbai gali užtekti tik vandens
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėjos, laikinai vykdančios skyriaus vedėjo funkcijas, Ingos Gudynaitės, vanduo tinka kaip pirminė pagalbos priemonė lengvai apsinuodijus maistu arba gėrimais.
„Tada svarbu gerti daug vandens, kuris padeda išplauti skrandį ir prireikus sukelti vėmimą. Apsinuodijęs žmogus dažniausiai vemia ir be pagalbos, o dėl to netenka daug skysčių. Reguliariai gerdami vandenį padėsime šiuos skysčius atkurti“, – sako ji.
Anot specialistės, vanduo, kaip naminė medicinos priemonė, naudingiausias gydant nudegimus. Ir apsinuodijimai, ir nudegimai yra dažnos nelaimės buityje.
„Ištikus tokiai nelaimei sužalotas vietas iš karto reikia drėkinti. Tai galima daryti ir vandeniu, ir šlapia medvilnine medžiaga, tačiau negalima naudoti ledo, nes jis gali sukelti audinių nušalimą ir tik pabloginti situaciją. Jeigu nudegimas silpnas ir skausmas pakenčiamas, užteks tik vandens, tačiau jeigu žaizda atrodo grėsminga, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pataria ekspertė.
Kada gerti daug vandens nedera?
Pasak I. Gudynaitės, dažniausias pirmasis apsinuodijimo simptomas yra pykinimas, kurį gali lydėti skausmas pilvo srityje arba vėmimas. Kiti pagrindiniai apsinuodijimo požymiai gali būti viduriavimas, vidurių užkietėjimas, stiprus galvos svaigimas, raumenų skausmas ir apetito stoka.
„Simptomai gali skirtis pagal medžiagą, kuria buvo apsinuodyta. Pavyzdžiui, apsinuodijus alkoholiu, gali atsirasti traukuliai, sutrikti rega, galima netekti sąmonės. Narkotinių medžiagų poveikiui būdingi ryškūs elgesio pokyčiai“, – sako ji.
Kai kurių cheminių medžiagų garai arba dulkių formos nuodai gali pažeisti akių ir nosies gleivinę, dėl to sukelti ašarojimą ir dirginimą. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti odos paraudimų ir bėrimų.
„Apsinuodyti galima užterštu arba blogos kokybės vandeniu. Sunkiais atvejais dėl tokio apsinuodijimo gali ištikti traukuliai, smegenų pažeidimas, koma ar net mirtis“, – perspėja specialistė.
Ekspertė pabrėžia, kad jeigu pirmieji simptomai panašus į apsinuodijimą, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Nestipriai apsinuodijus, bet gausiai vemiant arba viduriuojant, gali neprireikti medikų pagalbos, tačiau būtina atkurti tiek skysčių, tiek druskų pusiausvyrą. Paprastas vanduo netinka, nes jame nėra elektrolitų ir gliukozės, kurių apsinuodijus organizmas netenka. Todėl medicinos specialistai rekomenduoja vartoti preparatus, turinčius veikliosios medžiagos diosmektito“, – pataria ji.
Anot specialistės, vanduo simptomams švelninti tinka tik tais atvejais, kai apsinuodijama maisto produktais arba šarminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kalkėmis. Tada apsinuodyti galima dėl netinkamos virdulių ar kavos aparatų priežiūros. Netinkamai išvalius, juose pradeda kauptis kalkės, kurių nepastebimai patenka į organizmą. Dauguma pavojingų nuodų yra hidrofobiniai, o tai reiškia, kad vanduo gali tik pabloginti jų poveikį.
„Daug gerti vandens rekomenduojama tuomet, kai norima sukelti vėmimą, kad pašalintume iš organizmo kenksmingas medžiagas. Tam ypač tinka šiltas vandens, sodos ir druskos mišinys. Tačiau dirbtinai sukelti vėmimo negalima, kai apsinuodijimas sukelia širdies priepuolį, infarktą, traukulius arba žmogus nėra sąmoningas. To daryti negalima ir mažesniems nei 6 mėnesių kūdikiams arba nėščioms moterims paskutiniame trimestre“, – pataria ekspertė.
Jeigu žmogus apsinuodijo neaiškiomis medžiagomis ir laukiate greitosios medicinos pagalbos, I. Gudynaitė pataria neprarasti budrumo, stebėti nukentėjusiojo būklę ir užtikrinti, kad jis galėtų tinkamai kvėpuoti.
„To reikia, kad pavyktų greitai sureaguoti į bet kokius nukentėjusiojo būklės pokyčius. Jeigu jį pradeda pykinti, reikėtų apversti ant šono, kad pradėjęs vemti neužspringtų. Jeigu žmogus nėra sąmoningas, reikėtų apklausti esančius šalia, o informaciją perduoti atvykusiems medikams“, – aiškina ji.
Pirmoji pagalba nusideginus – ne visada vanduo
Ingos Gudynaitės teigimu, nusideginus beveik visada galima pilti vandenį ant pažeistos kūno dalies, tačiau ne ledinį, nes tai gali labiau sužaloti odos audinius arba sukelti hipotermiją.
„Nusideginus tuojau pat reikėtų pažeistą vietą 10–15 minučių palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu arba uždėti šaltame vandenyje suvilgytą medžiaginę skiautę. Staigiai atšaldžius ne tik sumažėja skausmas, bet ir pavyksta apsaugoti gilesnius odos sluoksnius nuo karščio poveikio“, – tikina pašnekovė.
Specialistė primena, kad atšaldžius nudegusią vietą reikėtų toliau ją vėsinti silpna srove tekančiu kambario temperatūros vandeniu. Tai daroma apie 10 minučių arba kol dingsta skausmas.
„Vanduo netinka nusideginus cheminėmis medžiagomis arba rūgštimis – jis gali sukelti cheminę reakciją ir dar labiau pažeisti audinius Tokį nudegimą turi gydyti specialistai, todėl reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vandenį pilti galima tik tuo atveju, jeigu esate įsitikinę, kad nudegimą sukėlusi cheminė medžiaga yra pašalinta“, – perspėja ji.
Ekspertė primena, kad panaši taisyklė galioja ir nusideginus elektra. Tuomet vanduo gali ne tik dar labiau pažeisti audinius, bet ir sukelti pavojų gyvybei.
„Jeigu nudegimas yra pavojingas, laukdami greitosios medicinos pagalbos, apkirpkite nudegusius drabužius, pašalinkite visas apyrankes, žiedus, laikrodžius ir kitus papuošalus, kurie tinstant audiniams gali spausti nudegusią vietą“, – aiškina ekspertė I. Gudynaitė.
Internete galima rasti patarimų nudegintas vietas tepti dantų pasta, grietine ir t. t.. Specialistė perspėja, kad tai daryti griežtai draudžiama. Toks metodas naudojamas tik vėliau– eksperimentavimas laukiant medikų pagalbos tik pablogins situaciją.
