Kur pasislėpti nuo karštą dieną tykančių pavojų?

Ryškūs saulės spinduliai ar alinanti šiluma gali susargdinti ar net numarinti. Aukšta aplinkos temperatūra žalinga sveikatai. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Aplinkos temperatūra iki +30 laipsnių sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34 – ekstremali, daugiau nei +38 – žalinga sveikatai, o daugiau nei iki +42 laipsnių įkaitęs oras pavojingas. Net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, nes jis turi palaikyti normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai kūno temperatūra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

Labiausiai rizikuoja susirgti dėl karščio:

• kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų;
• senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) žmonės;
• turintys antsvorį;
• žmonės, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami;
• sergantieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

Kas gali atsitikti dėl karščio ir saulės?

• saulės nudegimas;
• perkaitimas;
• mėšlungis;
• šilumos (saulės) smūgis.

Kaip išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio?

• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (geriausia iš natūralaus pluošto – lino, medvilnės ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbdami ar aktyviai sportuodami karštą dieną turėtumėte išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius vaistus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes neteksite dar daugiau skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį gali atstatyti speciali dieta bei sultys ir mineralinis vanduo.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Daug baltymų turintis maistas (pavyzdžiui, mėsa) didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingų saulės spindulių – naudokite apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į saulę. Apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius rodo, kiek kartų ilgiau galima saugiai išbūti saulėje pasitepus kremu. Mūsų klimato juostoje užtenka 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčių kosmetikos priemonių.
• Mažų vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių nepalikite vienų uždarame automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į kondicionuojamo oro patalpas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, perkaitimo pavojus labai sumažėja.Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat nerimauja, kad sušilus orams pagausės iškylautojų gamtoje, dėl to padaugės per maistą plintančių infekcijų.
  Specialistai pataria iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, atvirame vandens telkinyje neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus. Iškylaujant vandens užterštumas daugiausia priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirinkdami iškylos vietą, įvertinkite stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali sukelti žarnyno ligas.Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė ir ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Kristina Motiejūnaitė