Kodėl mums reikia fosforo?
Iš graikų kalbos išverstas terminas fosforus reiškia „šviesos nešėjas“. Šią švytinčią medžiagą beveik prieš 350 išgavo metų vokiečių mokslininkas Henigas Brandas (Hennig Brand) perdirbęs šlapimą. Daugelis, paklausti apie mineralo fosforo savybes, atsakytų, kad jis šviečia tamsoje. Be to, fosforas labai naudingas mūsų organizmui. Jo įsisavinsime pakankamai vartodami tam tikrus reikiamų produktų kiekius. Apie fosforą pasakoja „Dietoterapijos centro“ įkūrėja, gydytoja dietologė Laura Romeraitė.
Švytintis organizmo draugas
„Fosforas ypatingai svarbus: jis palaiko šarmų rūgščių balansą, taip pat yra sudedamoji kaulų bei dantų struktūrų dalis, todėl pagreitina kaulų gijimą jiems lūžus. Fosforo junginiai yra DNR ir RNR, kuriose saugoma genetinė informacija, sudedamoji dalis. Organizme jie dalyvauja genetinės informacijos bei energijos perdavimo procesuose.
Fosforas būtinas sportuojant ar užsiimant aktyvia fizine veikla, nes formuoja raumeninį audinį bei reikalingas medžiagų apykaitai. Žindančioms moterims šis mineralas būtinas, nes atlieka svarbų vaidmenį pieno gamyboje. Taip pat fosforas dalyvauja kalcio, magnio, cinko, vitamino D ir jodo apykaitoje“,- teigia dietologė L. Romeraitė.
Galime tvirtai teigti: fosforas – gyvybiškai svarbus mineralas, tačiau kur mums jo rasti? Galbūt privalome vartoti kokius maisto papildus, vitaminus? „Šio mineralo gausu daugelyje kasdienio raciono produktų, tikrai nebūtina jo ieškoti vaistinėse. Fosforo gauname kartu su ryžiais, avižomis, miežinėmis kruopomis, moliūgų sėklomis bei saulėgrąžomis, taip pat ir pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, pupelėmis, žirniais, jautiena ir kt.“, – sako dietologė.
Fosforo rūgštis – saugi pagalbininkė
Nors su maistu gaunamas fosforas labai naudingas, atskirai šis mineralas mažai kur naudojamas. Didžioji dalis pagaminamo fosforo yra perdirbama į grynąją fosforo rūgštį. Tai viena iš didžiausiais kiekiais gaminamų cheminių medžiagų. Fosforo rūgštis tinka trąšų gamyboje, ja apdorojami metalai, taip padidinant jų atsparumą korozijai. Ji taip pat naudojama maisto pramonėje – kepimo milteliams, sūriui gaminti, vaisvandenių ir gazuotų gėrimų rūgštinimui bei mėsos konservavimui.
Dietologės teigimu, maisto pramonėje naudojama labai mažos koncentracijos maistinė fosforo rūgštis, ji žymima „E338“, o jos kiekis maisto produktuose labai griežtai kontroliuojamas, vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamentuose nustatytomis normomis.
Saikas – visur galiojanti taisyklė
Tenka girdėti, kad fosforo rūgštis silpnina žmogaus kaulų sistemą, turi įtakos padažnėjusiems kaulų lūžiams ir pažeidimams, net gali sukelti osteoporozę. „Osteoporozės rizika atsiranda tik esant labai dideliam fosforo pertekliui organizme, o tai nutinka itin retai. Beje, kaip ir fosforo trūkumas, perteklius galimas tik tada, kai žmogus badauja ar laikosi ekstremalių dietų. Organizmas gana gerai prisitaikęs reguliuoti fosforo kiekį. Visgi labai svarbu, jog su maistu bei gėrimais gaunamo kalcio ir fosforo santykis būtų 1,5-1. Tačiau daugelyje produktų fosforo žymiai daugiau nei kalcio, todėl vertėtų pasirūpinti, kad pastarojo organizme netrūktų“,- įspėja gydytoja dietologė.
Ji primena: „Visus, net ir pačius sveikiausius produktus, reikia vartoti saikingai. Mityba turi būti subalansuota bei įvairi, kad kasdien gautume daugiau nei 40 organizmui reikalingų medžiagų. Gerai savijautai, nuotaikai ir darbingumui svarbus ir fizinis aktyvumas. Atšilę orai – puiki proga ne tik paįvairinti mitybą sezoninėmis gėrybėmis, bet ir pasivažinėti dviračiais, daugiau pasivaikščioti, pasimėgauti saulės spinduliais. Tad vadovautis reikėtų ne mitais ir nuogąstavimais, o sveiku protu ir kokybiškos gyvensenos principais“.
