Fizinis krūvis – veiksmingas vaistas ir profilaktika
Lėtinės neinfekcinės ligos kamuoja daugelį, o dažniausia jų priežastis – netinkama gyvensena, t.y. tam tikri įpročiai, kuriuos galime keisti. Arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas – tai tik keletas dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios tradiciškai gydomos vaistais, bet pamirštamos mokslo įrodytos veiksmingos alternatyvos. Viena iš jų – individualiai pritaikytas fizinis krūvis, kuris turi didžiulį sveikatinamąjį efektą.
Be vaistinėlės – nė žingsnio
Vaistinėlė daugeliui tapo kasdieniu atributu. Ją nešiojamės rankinėje, vežiojamės automobilyje, visada turime darbo vietoje, namuose vaistinėlei skiriame didžiausią stalčių ar net spintelę. Vos tik pasijaučiame blogiau, griebiamės įprastos tabletės, o savijautai pagerėjus, nesusimąstome nei apie negalavimo priežastis, nei apie šalutinį vaistų poveikį.
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros doc. Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dar netinkamai rūpinasi sveikata. „Lietuviai apie savo sveikatos būklę dažniausiai susimąsto tik tada, kai ji sutrinka. Tuomet, skuba pas gydytojus, kurie išrašo vaistų,“ – sveikatos priežiūros įpročius komentuoja doc. V. Kalibatas.
Sveikatinamasis fizinis krūvis – efektyvi pagalba
Daugelis dar nežino, kad įvairioms ligoms gydyti ir jų profilaktikai pasaulyje pradedamas taikyti sveikatinamasis fizinis krūvis.
„Iš pradžių ištiriama paciento klinikinė ir fiziologinė būklė, įvertinamas fizinis pajėgumas. Fizinio krūvio, kaip ir bet kokios kitos gydomosios priemonės, negalima naudoti aklai. Klysta manantys, kad bet kokia fizinė veikla teikia terapinį efektą – optimalaus fizinio krūvio ribas būtina tiksliai nustatyti individualiai,“ – perspėja doc. V. Kalibatas.
Gydytojas pasakoja, kad sveikatinamojo fizinio krūvio plano trukmė kiekvienam skirtinga. Vieniems užtenka 3 mėnesių, kitiems – per mažai ir metų. Viskas priklauso nuo individualių savybių ir tikslaus rekomendacijų laikymosi. Pavyzdžiui, kamuojamam II laipsnio hipertenzijos jau po keleto dienų kraujospūdis gali stabilizuotis, o vaistų nuo aukšto kraujospūdžio nebereikia. Sergantys cukriniu diabetu teigiamus pokyčius gali pajausti jau po savaitės, atitinkamai mažėja vaistų poreikis.
Sirgti – madinga
Gydytojas sako, kad daug žmonių kalba apie prastą savijautą, neįgalumo grupes. Tai būdingiausia senjorams, tačiau estafetę pamažu perima jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie skuba malšinti besivystančių ligų simptomus, bet nesusimąsto apie juos lėmusias priežastis.
Gydytojas išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl žmonės sunkiai keičia gydymosi įpročius. Visų pirma –sveikatos priežiūros sistemos tradicijos. „Dažnas gydytojo profesionalumą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vertina pagal skiriamų vaistų kiekį ar net kainą. Iš medikų pacientai tikisi sveikatos priežiūros paslaugų, paremtų šiuolaikinėmis medicinos technologijomis, ir manoma, jog tai – vaistai,“ – apie įsišaknijusį požiūrį į gydymą kalba doc. V. Kalibatas.
Antroji priežastis – valios stoka. „Sveikatinamasis fizinis krūvis ir mitybos pokyčiai reikalauja nemažai žinių ir pastangų. Be to, nesusimąstome, kad būtent gyvenimo būdas nuveda prie ligos,“ – sako gydytojas.
Kita priežastis – gydymosi įpročių pokyčiai stringa dėl informacijos stokos. „Svarbu suprasti, kad gydytis galima ne tik vaistais, bet ir mokslo pagrįstu sveikatinamuoju fiziniu krūviu, ir verta bandyti sau padėti pirmiausia tokiu būdu,“ – sako gydytojas Vytenis Kalibatas.
